Jau aišku, kad į Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko postą iškelti keturi kandidatai – europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, politologas Liutauras Gudžinskas bei Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
Nė vienas iš šių kandidatų dar nėra buvęs LSDP pirmininku.
Partijos skyriai taip pat kėlė buvusio LSDP pirmininko Gintauto Palucko, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus, o Socialdemokračių moterų sąjunga – Seimo narės Orintos Leiputės kandidatūras. Minėti politikai LSDP lyderio rinkimuose dalyvauti atsisakė.
JUOZAS OLEKAS
Juozas Olekas – vyriausias ir ilgiausiai socialdemokratų gretose prabuvęs kandidatas į partijos lyderius. J. Olekas gimė 1955 m. spalio 30 dieną Krasnojarsko krašte, Rusijoje. Vidurinę jis baigė Lietuvoje, Vilkaviškyje, 1974 m. Iškart po to studijavo Kauno medicinos institute, po kelerių metų baigė medicinos studijas Vilniaus universitete ir tapo mikrochirurgu.
Prieš tapdamas politiku J. Olekas ne vienerius metu dirbo pagal specialybę – pirmiausiai gydytoju Vilniaus universitetinėje (VU) Raudonojo kryžiaus ligoninėje, vėliau – VU Plastinės chirurgijos klinikoje, VU „Žalgirio“ ligoninėje.
Socialdemokratų gretas J. Olekas papildė dar 1989 m. O į politinę veiklą jis kibo kartu su Sąjūdžiu. 1989 m., kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kandidatas, J. Olekas išrinktas TSRS liaudies deputatu. Vėliau į Seimą jis perrinktas kaskart nuo 1996-ųjų, o 2019 m. išrinktas Europos Parlamento nariu.
Taip pat J. Olekas – pirmasis nepriklausomos Lietuvos sveikatos apsaugos ministras (1990–1992 m.). 2003 m. jis dar kartą paskirtas sveikatos apsaugos ministru, o 2006–2008 ir 2012–2016 metais – krašto apsaugos ministru.
Tarp J. Oleko pomėgių – sodininkystė, bitininkystė, sportas, šokiai, teatras ir medžioklė.
Mirtina avarija ir „auksiniai šaukštai“
1999 m. magistralėje Klaipėda–Vilnius, Kauno rajone, J. Olekas mirtinai sužalojo du pėsčiuosius. Tai – du keliu ėję 86-erių metų vyrai. Tiesa, 2001-aisiais Vilniaus apygardos prokuratūra nusprendė nutraukti dėl mirtinos avarijos iškeltą baudžiamąją bylą.
Bet dar tais pačiais metais Generalinė prokuratūra panaikino šį nutarimą, įvertinusi, kad byloje netinkamai įvertintos faktinės įvykio aplinkybės bei objektyvūs nurodymai. 2003 m. Generalinė prokuratūra po ekspertų išvadų nutraukė ikiteisminį tyrimą, neradusi nusikalstamos veikos požymių.
Galiausiai, Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui 2003 metais atmetus prašymą dar kartą ištirti autoavariją, J. Olekas išvengė bausmės.
J. Oleko vardas skambėjo ir poroje korupcijos skandalų. Vienas jų – 2016 m. vykęs vadinamasis „auksinių šauktų“ skandalas. Tuomet J. Olekas ėjo krašto apsaugos ministro pareigas.
Tik šiemet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galiausiai padėjo tašką šioje istorijoje, nusprendęs, kad virtuvės įrangos tiekėjai „Nota Bene“ turės grąžinti Lietuvos kariuomenei daugiau kaip 100 tūkst. eurų už prekes – virtuvės įrankius.
Ginčas kilo po to, kai 2014 m. Lietuvos kariuomenė su „Nota Bene“ sudarė sutartį dėl virtuvės įrankių pirkimo. Paaiškėjus, kad dalis virtuvės įrankių buvo praduoti brangesnėmis nei rinkos kainomis, o ant kai kurių buvo suklastoti prekių ženklai, Lietuvos karo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.
VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ
Vienintelė į socdemų lyderes kandidatuojanti moteris – ilgametė partijos narė V. Blinkevičiūtė. Ji gimė 1960 m. kovo 3 dieną Linkuvoje, Pakruojo rajone. Gimtinėje 1978 m. moteris aukso medaliu baigė vidurinę ir tuometiniame Vilniaus valstybiniame universitete ėmė studijuoti teisę.
Netrukus po studijų V. Blinkevičiūtė įsidarbino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, po 11 metų, 1994 m., buvo paskirta jos sekretore, o dar po dvejų metų – viceministre.
Galiausiai 2000-aisiais V. Blinkevičiūtė paskirta socialinės apsaugos ir darbo ministre ir šias pareigas ėjo keturiose Vyriausybėse.
„Vienas didžiausių ano meto iššūkių buvo tinkamai pasirengti narystei Europos Sąjungoje. Ministerijos kolektyvą papildė ES ekspertai, mokėmės iš senųjų valstybių narių, harmonizavome savo įstatymus, derėjomės ir sėkmingai susiderėjome“, – kadaise apie savo darbą 2000–2008-aisiais pasakojo V. Blinkevičiūtė.
2004-aisiais V. Blinkevičiūtė pirmą kartą išrinkta į Seimą. 2008-aisiais perrinkta, tačiau po metų laimėjo rinkimus į Europos Parlamentą, kur buvo perrinkta ir 2014, ir 2019 metais. Ten V. Blinkevičiūtė dirba iki šiol.
Pirmą kartą partijos – Naujosios sąjungos – nare V. Blinkevičiūtė tapo 2000-aisiais. Ten po poros metų ji paskirta partijos vicepirmininke. 2006 m. politikė papildė Lietuvos socialdemokratų partijos gretas, kur po dvejų metų buvo paskirta pirmininko pavaduotoja.
Dar 2004 m. V. Blinkevičiūtė Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose kaip Naujosios sąjungos kandidatė metė iššūkį Valdui Adamkui, Petrui Auštrevičiui, Česlovui Juršėnui ir Kazimirai Danutei Prunskienei. Kandidatė iškrito po pirmojo turo, surinkusi 15,94 proc. balsų.
Savo pomėgiais V. Blinkevičiūtė nurodo knygas, gamtą.
Kilo abejonių dėl finansų skaidrumo
2006 m. kilo skandalas dėl to, kad bendrovė „Mecom Grupp“ 2004 m., kuomet ir vyko prezidento rinkimai, rėmė ne tik Naująją sąjungą, bet ir jos kandidatę į prezidentes V. Blinkevičiūtę.
Tai nustatė specialiai Vyriausiosios rinkimų komisijos sudaryta darbo grupė. Teigta, kad įmonė partijai paaukojo 70 tūkst. litų (kiek daugiau nei 20 tūkst. eurų), o V. Blinkevičiūtei – 30 tūkst. litų (kiek daugiau nei 8,5 tūkst. eurų).
Tąkart teigta, kad tuometinio Seimo pirmininko ir Naujosios sąjungos lyderio Artūro Paulausko į Valstybinę lošimų priežiūros komisiją paskirti du bendrapartiečiai kelis kartus balsavo už palankius sprendimus įmonei „Olympic Casino Group Baltija“. Ji susijusi su „Mecom Grupp“ – jų akcininkas buvo tas pats asmuo.
Tuo metu pati V. Blinkevičiūtė sakė atsiribojanti nuo skandalo ir teigė, kad už rinkiminės kampanijos finansavimą atsakė partijos rinkimų štabas.
VITALIJUS MITROFANOVAS
Dar vienas kandidatas į socdemų lyderius – ilgametis Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Jis gimė 1971 m. gegužės 1 dieną Naujojoje Akmenėje. 1988 m. V. Mitrofanovas baigė vidurinę mokyklą gimtinėje, po penkerių metų – Lietuvos žemės ūkio akademiją, kur įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.
Kiek vėliau V. Mitrofanovas grįžo į mokslus ir 2006 m. Vilniaus universitete tapo teisininku.
Nuo 1995 iki 2006 metų V. Mitrofanovas dirbo įmonėje „Naujasis kalcitas“, kol šį darbą iškeitė į darbą Akmenės rajono savivaldybėje. Dar po metų jis tapo mero patarėju, o 2008-aisiais pats pirmą kartą išrinktas meru.
Nuo 2008-ųjų V. Mitrofanovas vis perrenkamas rajono meru ir dabar eina savo ketvirtąją kadenciją.
Socialdemokratų gretas V. Mitrofanovas papildė seniai – dar 2001-aisiais metais. Po penkerių metų buvo paskirtas partijos tarybos nariu, 2011-aisiais – LSDP Akmenės skyriaus pirmininku.
1996 m. V. Mitrofanovas su bendraminčiais įkūrė visuomeninę organizaciją – futbolo klubą „Akmenė“. Yra šio klubo prezidentas. Taip pat, kaip pats pasakoja, yra entuziastingas protų kovų dalyvis.
Skandalas dėl stovyklos Rusijoje
2018 m. kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad Akmenės rajono savivaldybė vasarą organizavo vietinių vaikų kelionę į stovyklą Brianske, Rusijoje.
Tiesa, pats savivaldybės meras V. Mitrofanovas tąkart portalui tv3.lt patikino, kad paaugliams bus griežtai draudžiama filmuotis, fotografuotis ir duoti interviu vietinei Rusijos žiniasklaidai, baiminantis galimų provokacijų.
„Prašytume, kad nesifilmuotų, nes tai yra vaikai nepilnamečiai, kad be tėvų sutikimo, tėvai nedavė sutikimo juos filmuoti, imti iš jų interviu ir panašiai. Kai jie atvyks, jeigu pajausime, kad kažkas negerai, tai išsiųsime oficialų laišką, kad ačiū, bet daugiau savo jaunimo nesiųsime, kol nebus pakeistas turinys“, – teigė meras.
LIUTAURAS GUDŽINSKAS
Jauniausias kandidatas į LSDP pirmininkus – L. Gudžinskas. Ji gimė 1982 m. kovo 25 dieną Vilniuje, Antakalnyje.
Baigęs mokyklą L. Gudžinskas studijavo politikos mokslus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), o 2012 m. apsigynė ir socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Nuo 2008 m. L. Gudžinskas dirba VU TSPMI, yra instituto docentas. Jis dėsto lyginamąją politiką, Šiaurės ir Baltijos šalių studijas. 2016 m. L. Gudžinskas buvo pripažintas geriausiu metų dėstytoju.
2004–2009 m. L. Gudžinskas dirbo Vyriausybės kanceliarijoje, Europos Sąjungos reikalų departamente.
Į LSDP L. Gudžinskas įstojo 2017 metais. Pats pasakoja, kad jo žingsnį į politiką paskatino 2016 m. gegužė, kai tuometinis Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis buvo sulaikytas su įtariamu 106 tūkst. eurų kyšiu.
„Mane sukrėtė tuomet įvykęs korupcijos skandalas, kai tuometinis Liberalų sąjūdžio vadovas ir labai realus pretendentas į šalies ministrus pirmininkus buvo sulaikytas su šimtatūkstantiniu kyšiu. Supratau, kad vien tik politinių įvykių stebėjimu apsiriboti nebegaliu“, – viešai pasakojo L. Gudžinskas.
Be to, L. Gudžinskas neslepia esantis homoseksualus. Apie savo orientaciją jis viešai prabilo 2016 m. vienoje knygoje.
„Mūsų viešojoje erdvėje dar labai trūksta sąžiningo ir tiesaus kalbėjimo. Todėl <...> atlikau dar vieną asmeniškai svarbų viešąjį veiksmą – atsiskleidžiau priklausąs LGBT+ bendruomenei“, – viešai yra sakęs L. Gudžinskas.
Jo pomėgiai – vaikščiojimas, ypač po miškus, skaitymas, rašymas, kelionės.
LSDP pirmininką dvejų metų kadencijai renka visi partijos nariai. Pirmasis rinkimų turas vyks balandžio 22–25 dienomis.
LSDP lyderis tiesiogiai bus renkamas trečią kartą. Iki 2017 m. LSDP pirmininkai buvo renkami suvažiavimuose.
Socialdemokratų partija yra didžiausia Lietuvoje, ji vienija daugiau nei 16,5 tūkst. narių.
