Dėl šios priežasties, anot VRK pirmininkės, labai svarbus spalį startuosiančios Vyriausybės inicijuojamos informacinės kampanijos efektyvumas.
VRK pirmininkė: daug lūkesčių dedama į Vyriausybės organizuojamą informacinę kampaniją
VRK pirmininkė Lina Petronienė pripažįsta, kad referendumo dėl daugybinės pilietybės formuluotė yra parašyta teisine kalba, todėl daliai balsavime dalyvausiančių gyventojų gali būti sunkiai suprantama.
Ji atkreipia dėmesį, kad kitais metais vyksiančiame referendume bus siūloma pritarti Konstitucijos 12 straipsnio keitimui, tvirtinant tokią formuluotę: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką“.
Todėl, akcentuoja VRK pirmininkė, norint, jog į referendumą atvykę gyventojai iš tiesų suprastu šio klausimo esmę, labai svarbus spalio mėnesį prasidėsiančios Vyriausybės organizuojamos informacinės kampanijos efektyvumas.
„Norint, jog rinkėjams būtų aiškiau, kad jie suvoktų klausimo svarbą, Vyriausybė yra įgaliota vykdyti komunikacinę kampaniją. Ši kampanija ir turėtų paaiškinti, kuo šis klausimas mums visiems svarbus ir kas atsitiktų, jeigu jam būtų pritarta jam referendume“, – Eltai sakė VRK pirmininkė.
Pasak L. Petronienės, labai svarbu, kad šalies gyventojai suvoktų, jog šiuo referendumu siekiama sudaryti galimybes išsaugoti Lietuvos pilietybę.
„Turėtume gyventojams kalbėti apie tai, kad įvykus referendumui būtų galima išsaugoti Lietuvos pilietybę kuri yra įgyta tais nurodytais pagrindais – gimus mes visi įgyjame pilietybę, o tam tikriems gyvenimo pokyčiams įvykus, jeigu įgyjame kitos valstybės pilietybę, kad vis tik galėtume tam tikromis sąlygomis ją išsaugoti“, – pabrėžė ji.
„Tikimės, kad kai komunikacinė kampanija prasidės, rinkėjai turės daugiau aiškumo“, – pridūrė ji.
VRK pirmininkė taip pat pripažįsta, kad iki referendumo lieka vis mažiau laiko. O tai kelia ir daugiau iššūkių.
„Ypač žinant, kokio didelio rinkėjų aktyvumo reikia, kiek reikia balsų už, kad būtų priimtas sprendimas, tai tikrai iššūkis yra labai didelis“, – sakė L. Petronienė.
Kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, būtina, jog jame dalyvautų bent 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. Tuo tarpu, kad Konstitucijos straipsnio keitimui būtų pritarta, reikia surinkti 50 proc. „už“ nuo visų rinkėjų balsų.
Asanavičiūtė: klausimas, ar pavyks pasiekti kiekvieną žmogų
Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė taip pat pripažįsta, kad vis dar yra nemažai baimių, ar visuomenę pavyks informuoti apie referendumą ir ar jame sudalyvaus riekiamas rinkėjų skaičius. Todėl, pasak jos, daug vilčių sudėta į Vyriausybės rengiamą ir spalį startuosiančią informacinę kampaniją.
„Aišku, kad yra daug baimių, klausimas, kaip pasiekti visus žmones. Tai, vėlgi, daug atsakomybės krenta Vyriausybės kanceliarijos strateginės komunikacijos skyriui, kurie ir ruošia tą informacinę žinutę“, – Eltai teigė D. Asanavičiūtė.
Politikė akcentuoja, kad siekiant, jog šio klausimo sklaida pasiektų žmones visoje Lietuvoje, ketinama į informacinę kampaniją įtraukti ir šalies savivaldybes.
„Pasižadėjo ir Lietuvos savivaldybių asociacija, ir savivaldybės, kad įsitrauks, per savo komunikacijos kanalus, kad perduos žinutę, jog tai pasiektų kuo daugiau žmonių. Ir Vilniaus meras taip pat susitikime pažadėjo, kad naudos kanalus, jog vilniečiai būtų kuo plačiau pasiekti“, – informavo Seimo narė.
„Tai yra tų pasižadėjimų, kad komunikacinė kampanija vyks gerokai plačiau nei vyko 2019 metais. Bet, vėlgi, klausimas, ar ji pasieks kiekvieną žmogų“, – sakė ji.
D. Asanavičiūtė atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu viešoje erdvėje vartojamas terminas „daugybinė pilietybė“ gali šiek tiek klaidinti rinkėjus. Todėl, pasak jos, informacinės kampanijos metu bus siekiama vartoti terminą „pilietybės išsaugojimas“.
„Ką mes jau kalbėjome ir su Vyriausybės strateginio komunikavimo skyriumi, ką sako ir atlikti visuomenės nuomonės tyrimai, kad vis dėlto viešojoje erdvėje būtina naudoti terminą „pilietybės išsaugojimas“. Dėl to bus visa komunikacija formuojama ant pilietybės išsaugojimo naratyvo“, – sakė Seimo narė.
„Skatinu ir pačius politikus naudoti pilietybės išsaugojimo terminą, nes daug kas tiesiog vartoja daugybinės pilietybės terminą, kuris teisiškai ir yra toks. (...) Bet naratyvas yra būtent pilietybės išsaugojimas“, – taip pat pažymėjo D. Asanavičiūtė.
2024 m. gegužės 12 d. Lietuvoje vyks privalomasis referendumas dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio, reglamentuojančio pilietybę, pakeitimo.
Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai Seimas savo nutarimu pavedė valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu informuoti visuomenę apie spręsti referendumu teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis numato, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“.
