Bylą ketinta pradėti nagrinėti jau gerokai anksčiau, bet posėdžius tekdavo atidėti dėl kaltinamosios ligos. Paskui E. Švenčionienė pareiškė nesusipažinusi su kaltinamuoju aktu.
Antradienį, dar posėdžiui neprasidėjus, paaiškėjo, kad kaltinamoji tik prieš kelias valandas pasirašė sutartį su advokate Svetlana Naidenko, o pastarajai reikia laiko susipažinti su kaltinamuoju aktu. E. Švenčionienė teigė bandžiusi pati skaityti kaltinamąjį aktą, tačiau nieko nesuprato.
„Nesu mačiusi nei bylos, nei kaltinamojo akto“, – sakė advokatė.
Prokuroras Šarūnas Šimonis tam neprieštaravo. Teisėja Giedrė Maslauskaitė prašymą patenkino ir posėdį atidėjo.
Antradienį prokuroras Š. Šimonis paprašė į kitą posėdį iškviesti Giedrę Gorienę, kurios knyga „Nusikaltimas valstybės vardu. Medininkų žudynių byla melo ir klastočių labirintuose“ remiasi kaltinamoji. E. Švenčionienė pareiškė, kad nėra reikalo G. Gorienę kviesti į teismą.
Teisėja nusprendė G. Gorienės nekviesti.
„Byla yra niekinė, iškelta žmogui, kuris tiesiog išsakė savo nuomonę“, – teisme sakė kaltinamoji.
Jos manymu, bylą reiktų nutraukti
Byla E. Švenčionienei iškelta, nes ji socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad 1991 metų liepos 31 dieną Medininkų pasienio punkto užpuolimą, kurio metu buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai, o vienas sunkiai sužeistas, surengė ne Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrys (OMON).
„Medininkų tragedija yra tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle rašė moteris.
Kitas posėdis turėtų įvykti balandžio 30 dieną.
Birželį Kauno apskrities policija E. Švenčionienei skyrė 700 eurų baudą už bolševikų lyderio Vladimiro Lenino atvaizdo demonstravimą socialiniame tinkle „Facebook“.
E. Švenčionienė Vilniaus apygardos teisme dar teisiama dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams ir sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
