Seimo konferenciją organizavęs Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas Kęstutis Vilkauskas savo žodį tarė pradėdamas nuo kritikos pirmadienį vykusioms valstybinio masto civilinio saugumo pratyboms.
„Matėme, jog ir šių pratybų metu nebuvo tinkamai pasiruošta – strigo ryšys, gyventojai negavo informacinių žinučių apie pratybas. Šiose pratybose visiškai nebuvo dirbama dėl slėptuvių ir priedangų prieinamumo. Buvo mintis, kad galima visus gyventojus išvežti traukinius. Skamba keistai, kai jiems reikia iki tų traukinių dar reikia patekti“, – sakė K. Vilkauskas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, jog pratybų metu buvo išbandomas evakuacijos iš miesto traukiniu scenarijus, gaudė perspėjamosios sirenos, pranešimus į mobiliuosius telefonus turėjo gauti gyventojai. Tiesa, ne visi gyventojai gavo pranešimus.
Socialdemokratas taip pat pabrėžė, jog Vidaus reikalų ministerija (VRM) per lėtai įgyvendina užsibrėžtus tikslus.
„VRM yra įsipareigojusi įrengti 40 proc. gyventojų priedangas kaimo savivaldybėse, arba 60 proc. miestuose. Tas procesas veikia taip vangiai, kad reikės laukti dešimtmečius, kol tai bus įgyvendinta. Dar kartą norime į tai atkreipti dėmesį – mūsų gyventojų saugumas ekstremaliose situacijose yra labai svarbus veiksnys“, – kalbėjo Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotojas.
K. Vilkauskas taip pat sakė, jog aiškiai matomas verslo bendruomenės noras prisidėti prie šalies gynybos – tiek kariuomenės stiprinimo, tiek civilinės saugos. Vis dėlto, jo teigimu, pirmiausia valdantieji turėtų prisiimti atsakomybę už savo darbus.
„Verslas yra pareiškęs, kad jie nenusišalina krašto gynybos, gyventojų saugumo. Bet kažkaip keistai atrodo, kad valstybė, nepadarydama savo namų darbų, neskirdama lėšų civilinei saugai, kiekvieno piliečio saugumo užtikrinimui, bando kreiptis į verslininkus pagalbos“, – sakė K. Vilkauskas.
„Mes pirmiausia turėtume reikalauti iš Vidaus reikalų ministerijos ir vyriausybės, kad jie įgyvendintų tai, ką yra nusimatę sau artimiausiu metu“, – pridūrė socialdemokratas.
Dovilė Šakalienė – kolektyvinės apsaugos statiniai yra nesąmonė karo metu
Socialdemokratų konferencijoje dalyvavusi Seimo ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė D. Šakalienė teigė, jog jau prieš du metus kreipėsi į atsakingas institucijas (krašto apsaugos ministerija, vidaus reikalų ministeriją, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą) ir inicijavo NSGK posėdžius, siekiant aptarti civilines saugos problemas.
Jos taip pat netenkino dabartinis darbų tempas, bei anksčiau vyravęs požiūris, kad priedangos ir slėptuvės yra nereikalingos.
„Kone pusę metų institucijoms užtruko surinkti informaciją apie turimas priedangas ir slėptuves, tuomet pradedant nuo neigimo, kad iš viso nėra prasmės gyventojams slėptis, o reikia kovoti.
Nors kaimyninės šalys visuomet stengiasi išsaugoti gyvybes. Kariai turi išsaugoti gyvybes tų, kurie tiesiogiai nekovoja, kad vėliau galėtų kovoti, nekalbant apie mažylius, senjorus ir kitus gyventojus“, – kalbėjo D. Šakalienė.
NSGK narė taip pat teigė, jog nors šiuo metu kalbama apie gyventojų apsaugą naudojant priedangas, iš tiesų jos neapsaugotų gyventojų karo metu.
„Nepaisant to, kad buvo padarytas pirmas žingsnis, reikia pripažinti, kad kolektyvinės apsaugos statiniai yra nesąmonė karo metu. Tie statiniai yra reikalingi, kai įvyksta stichinės nelaimės, kuomet reikia apgyvendinti žmones, kad jie galėtų pernakvoti, turėtų vietą, kuri yra saugi ne nuo bombardavimo, bet jeigu jie neturi galimybių būti savo nuomose“, – aiškino NSGK narė.
„Vietoj to, kad būtų dirbama prie slėptuvių, kurios galėtų apsaugoti nuo bombardavimo, buvo pasiūlyta tokia įdomi versija – priedangos, kuri iš esmės neatitinka poreikių. Vienas dalykas – jos dažnai yra gana toli, o kitas dalykas – jei kalbame apie dideles atviras erdves, kurios kartais yra priedangos, jie gali ir nuo skeveldrų neapsaugoti. Slėptuvių klausimas yra atidėliojimas, arba pastaruoju metu buvo pasakyta, kad tai kainuotų nežmoniškai brangiai. Nepaisant to, kad fronto linijoje esančios šalys sugeba tą daryti“, – pridūrė Seimo narė.
D. Šakalienė taip pat pabrėžė, jog verta atkreipti dėmesį ir į užsienio šalių patirtis – pavyzdžiui Skandinavijos šalių. O šios valstybės priedangų sistemą kūrė dešimtmečius.
„Tarptautinė patirtis, jei kalbame apie Suomiją ar Švediją rodo, jog jie dešimtmečius rūpinosi gyventojų saugumu, užtikrinant, kad bus pakankamas kiekis slėptuvių. Suomijoje 80 proc. asmenų galėtų pasislėpti slėptuvėse, kurios apsaugotų nuo bombų. Švedijoje tokių statinių skaičius didinamas. Jeigu dabartiniai konservatorių lyderiai sako, kad grėsmė yra reali, tai gal susitarkime, kad gyventojų apsauga taip pat yra prioritetas“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Nors neretai sakoma, kad slėptuvių įrengimas gyventojams būtų per brangus sprendimas, D. Šakalienė teigė, jog tai nebūtinai yra tiesa.
„Kuo pasidalino kolegos, dirbantys Izraelyje – yra labai nebrangių sprendimų. Yra tokios nebrangios mobilios slėptuvės – tai yra toks gelžbetonio kubas, kuriame gali pasislėpti nuo 12 iki 20 žmonių, kainuoja iki 10 tūkst. JAV dolerių. Izraeliečiai taip pat suprato, kad slėptuvės nebūtinai turi būti požeminės, kad jos būtų efektyvios“, – patirtimi dalijosi Seimo narė.
Linas Jonauskas – darbai neatitinka kalbų
Seimo narys Linas Jonauskas taip pat akcentavo, jog darbai vyksta per lėtai, o kai kurie neseniai priimti sprendimai galėjo būti priimti ir prieš metus laiko.
„Kol valdantieji gąsdina karu, jų darbai skiriasi nuo kalbų, pasiruošimas yra labai lėtas. Pirma žinia – pasiruošimo darbai smarkiai vėluoja. Tokie sprendimai kaip statybų techninio reglamento pakeitimas ir numatymas, kad po visuomeniniais pastatais, kurie talpina daugiau nei 100 žmonių turi būti įrengtos priedangos, turėjo būti padaryti ne per du metus, o per keletą savaičių, ar mėnesį“, – piktinosi L. Jonauskas.
Socialdemokrato nuomone, reikėtų atnaujinti jau egzistuojančias slėptuves, o Vilniuje – iš privačių savininkų išpirkti anksčiau išparduotas slėptuves.
„Kalbant apie jau egzistuojančias slėptuves, kurios atnaujintos galėtų veikti, daugelis jų yra nepritaikytos neįgaliems žmonėms. Jeigu nutiktų nelaimė, neįgalieji atsidurtų ant labai didelio klaustuko, nežinia, kas jais galėtų pasirūpinti.
Taip pat kėlėme klausimą, kad didžiuosiuose miestuose jau dabar yra parduodamos slėptuvės. Jos yra privačios – mūsų siūlymas buvo išpirkti tas slėptuves ir parengti. Tačiau VRM atsakė raštu, pacituosiu vieną sakinį, „susigrąžinti buvusias slėptuves būtų ilgas ir itin brangus procesas, todėl to nauda kelia pagrįstų abejonių“, – kalbėjo L. Jonauskas.
Seimo narys taip pat piktinosi, jog pagal dabartinius įstatymus, slėptuvės yra numatomos ne civiliams gyventojams, o pirmiausia valstybės tarnautojams.
„Šiandien įstatymas sako, kad į slėptuves patektų tik valstybės tarnautojai, ar tie žmonės, kurie turėtų spec. užduočių. Visi kiti, didžioji dalis gyventojų, neturėtų galimybių patekti į slėptuves. Kalbant apie priedangas – tie tikslai netenkina nei mūsų, nei valstybės saugumo poreikių. Didžiajai daliai gyventojų nėra kur slėptis“, – teigė Seimo narys.
L. Jonauskas taip pat aiškino, kad įvykus nelaimei daugelis gyventojų nežinotų kur eiti, o nesudėliojus aiškios nuvykimo sistemos, naivu tikėtis, jog gyventojai sugebės sklandžiai pasislėpti.
„Jei iš tiesų įvyks nelaimė, didmiesčiuose net jei ir bus slėptuvių, įsivyraus chaosas, žmonės nežinos, kur eiti.
Kiekvienam gyvenančiam asmeniui, turėtų būti priskirta slėptuvės ar priedangos vieta ir jis turėtų labai aiškiai žinoti – nutikus Dienai X, jis turi eiti į x adresą. Kitu atveju susidarys chaosas, kai žmonės susigrūs į vieną vietą, kai kitur gal bus laisva. Pabaigai pasakysiu, kad siužetas apie pratybas dviejų vagonų traukiniais, yra bandymas raminti save. Tai kelia juoką“, – kalbėjo L. Jonauskas.
Povilas Pinelis – trūksta ne tik infrastruktūros, bet ir darbuotojų
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Povilas Pinelis pažymėjo, jog netoli Vilniaus yra atominė elektrinė, o miestas yra pasiekiamas toliašaude artilerija, net neįvažiavus į Lietuvos teritoriją. Anot jo, dėl šių aplinkybių situacija yra įtempta, o daugelyje civilinės saugos sričių vyrauja chaosas.
„Kolegų paminėtos slėptuvės yra vienas iš svarbiausių, bet tik vienas iš sklandžios evakuacijos etapų. Evakuaciją sudaro trys etapai – pasirengimas evakuacijai, laikinas žmonių apsaugojimas, žmonių evakuavimas iš pavojingų zonų. Vilniuje visose šiose srityse yra chaosas, absoliuti netvarka. Kas apmaudžiausia – nesimato, jokių pastangų kažką keisti“, – piktinosi P. Pinelis.
P. Pinelis taip pat pabrėžė, jog trūksta ne tik infrastruktūros (priedangų, slėptuvių), bet ir veiksmus koordinuojančių pareigūnų.
„Gyventojus turi kažkas koordinuoti. Vilniuje trūksta beveik 400 policijos pareigūnų, viešosios tvarkos skyrius yra niekingai mažas. Kyla klausimas, kas koordinuos procesus“, – klausė socialdemokratas.
Socialdemokratas aiškino, esą prastas Vilniaus civilinės saugos pasiruošimas yra susijęs su savivaldybės nuolaidžiavimu NT vystytojams, privatiems vežėjams ir kitiems komerciniams interesams.
„Vilnius buvo 30 metų projektuojamas žiūrint į NT vystytojų interesus, o ne miesto gyventojų. Esminės gatvių arterijos užsikiša – kaip žmonės savo transporto priemonėmis galės išvykti iš centro? Pinigai, kurie yra skirti viešajam transportui yra pravalgomi, atiduodami privatiems vežėjams, vietoj to, kad būtų investuojama į savo autobusų parką, kuris yra kritiškai svarbus, norint išvežti žmones iš tokių zonų. Visose srityse yra labai baisi situacija ir kaip minėjau, niekas nėra daroma“, – aiškino socialdemokratas.
Vis dėlto, miesto savivaldybės tarybos narys sakė, jog būtų neteisinga dėl šių problemų kaltinti tik dabartinį Vilniaus merą Valdą Benkunską.
„Negali kaltinti metus dirbančio mero, dėl to ko nebuvo daroma 30 metų. Atsakomybė tenka visiems – pradedant Artūru Zuoku, baigiant Remigijumi Šimašiu“, – sakė tarybos narys.
Galiausiai, P. Pinelis akcentavo, jog civilinei saugai skiriamas biudžetas yra per mažas.
„Biudžetas, skiriamas civilinei saugai, yra juokingai mažas. Valdantieji atmetė visus opozicijos siūlymus, didinant finansavimą“, – teigė P. Pinelis.
