Antradienį vakare Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba rinkosi į nuotolinį posėdį. Jame aptartas pandemijos valdymas šalyje, Konstituciniame Teisme (KT) svarstomas tiesioginių merų rinkimų klausimas, taip pat klausimai dėl partijos pirmininko rinkimų.
Kliuvo Vyriausybės darbas
Laikinai LSDP pirmininko pareigas einantis Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius dabartinę situaciją šalyje įvardijo taip: „Turime pasaką be galo, kuri norėtųsi, kad pasibaigtų, ji kelia sumaištį, nerimą, psichologinius sunkumus mūsų visuomenei, mums, nekalbu apie nedarbo, išaugusį skurdo lygį.“
Laikinasis LSDP pirmininkas lygino kadenciją baigusios Sauliaus Skvernelio ir dabartinę Ingridos Šimonytės Vyriausybes. Kaip sako M. Sinkevičius, iš pradžių atrodė, kad naujoji Vyriausybė elgsis kitaip nei buvusioji, esminių pokyčių nepastebima: „Turbūt lengva dabartiniams valdantiesiems kritikuoti ir nebuvo tinkamai pasiruošta perimti estafetę ir organizuoti išėjimą iš pandemijos.“
Jo nuomone, visuomenė jau yra išvargusi dėl karantino ribojimų ir besitęsiančių pažadų juos atlaisvinti. M. Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad per praėjusias Velykas buvo žadėta leisti Kalėdas sutikti su artimaisiais, o atėjus Kalėdoms – žadėta leisti švęsti Velykas. M. Sinkevičius teigė, kad nuo tada, kai Vyriausybė pradėjo darbą, jau yra praėję daugiau nei 100 dienų, tad kritikuoti jos darbą jau galima.
Netrukus laikinasis partijos pirmininkas pateikė savo pastabas Vyriausybei. Viena jų – Lietuva iki balandžio galo turi pateikti Ekonomikos gaivinimo planą, pagal kurį, kaip sako M. Sinkevičius, Lietuvai dotacijų būdu būtų skiriami 2,2 mlrd. eurų. Tai laikinas LSDP pirmininkas įvardijo kaip įspūdingą sumą, kuriai išleisti yra reikalingas planas.
„Šiai sumai išleisti mūsų respublikos Vyriausybė turėjo paruošti planą, tas planas turi būti pateikiamas balandžio 31 d. Planas už 2,2 mlrd. eurų. Klausimas: kas matė tą planą? Galiu garantuoti, kad nei vienas posėdžio dalyvis plano nematė, nes jo nematė niekas. Jo nematė nei Savivaldybių asociacija, nei asocijuotos verslo struktūros. Nėra žinoma, kas tame plane įrašyta. <...> Norėčiau žinoti, kas laukia regionų, savivaldos, kiek iš tų milijardų pasieks pasieks mano regioną, mano miestą“, – sako M. Sinkevičius ir pridūrė, kad daug ES šalių jau metų pradžioje pateikė tokius planus.
„Lietuva vėluoja ir siaubingai. Iki balandžio 30 d. yra likusios dvi savaitės ir niekas nežino, kas tame plane bus numatyta, kur Lietuva mato prioritetus, kad būtų skiriama 2,2 mlrd. eurų kaip dotacija, dar iki 3 mlrd. eurų paskoloms, reiškia, iš viso 5,2 mlrd. eurų komisijai patvirtinus planą ateis į Lietuvą ir mes tas lėšas naudosime iki 2026 m. rudens. Gaunasi taip, kad mūsų Vyriausybė dirba užsislaptinusi ir niekas to nežino“, – kalbėjo Vilija Blinkevičiūtė.
Sunerimo dėl merų rinkimų
Partijos posėdyje taip pat išreikštas susirūpinimas dėl tiesioginių merų rinkimų. M. Sinkevičius teigė girdėjęs nuomonių, kad KT tiesioginius merų rinkimus turėtų pripažinti kaip prieštaraujančiais Konstitucijai, esą tai jau pripažįsta ir gerbiami šalies asmenys.
M. Sinkevičius sakė, kad socialdemokratai turėtų apsispręsti, kokią poziciją šiuo klausimu jie užims.
„Ar mums priimtina dabartinė tiesioginių merų rinkimų sistema, kurią palaiko daugiau negu 80 proc. šalies gyventojų? Tai yra sistema, kuri mūsų rinkėjams, gyventojams patinka. Ar bandysime keisti Konstituciją, ar mes vis tik taip labai gražiai suniveliuosime viską pagal, panašu, konservatorių iniciatyvą?“ – kalbėjo M. Sinkevičius ir pridūrė, kad ateinantys merų rinkimai LSDP bus labai svarbūs – partija turės naują pirmininką, tad yra galimybių rinkimuose pasirodyti geriau nei anksčiau.
Socialdemokratai įsitikinę, kad jei KT nuspręs, jog tiesioginiai merų rinkimai neatitinka Konstitucijos, reikėtų inicijuoti konstitucijos pataisas, kuriomis tiesioginių merų rinkimų pataisa įstatyme būtų įtvirtinta.
„Tikrai žinome, kad didžioji dalis gyventojų nori tiesioginių merų rinkimų ir tiesioginiai merų rinkimai padeda mums pritraukti daugiau rinkėjų. Daugeliu atvejų, pagerina mūsų rezultatą. Yra lyderiai ir jie veda mus į sėkmę. Manau, kad mes turėtume tarybos metu priimti tokią rezoliuciją, dar kartą pasisakydami už tiesioginius merų rinkimus ir paprašydami mūsų kolegų Seimo narių, kad jie pateiktų tokią Konstitucijos pataisą“, – kalbėjo J. Olekas.
Posėdžio metu taip pat planuojama aptarti ir kitus aktualius klausimus: numatyta dar aptarti ir naujojo LSDP pirmininko rinkimų klausimus.
Posėdžio dalyviai negailėjo kritikos posėdžio vedantiesiems: menkai pasirengta posėdžiui, taip pat nuskambėjo siūlymas parengti rezoliuciją, atspindinčią partijos poziciją aktualijų klausimais.
„Labai apgailestauju, kad tarybos posėdžiui nepakankamai pasirengta, nes toks posėdis, kuris vyksta pirmą kartą nuo sausio pabaigos, turėjo turėti ir politinę rezoliuciją, kas yra normalu tokiai brandžiai partijai, kaip socialdemokratų. Nesant rezoliucijos, kur mes išsakome poziciją dėl Ekonomikos atgaivinimo plano, dėl socialinio atgaivinimo plano, dėl pandemijos, pagaliau dėl tų pačių merų rinkimų, rezoliucija yra būtina. Kitaip tai yra tuščias laiko leidimas ir tuščias pasikalbėjimas“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Blinkevičiūtė: „Jei suabejosime, susvyruosime, būsime apženyti su konservatoriais“
V. Blinkevičiūtė skatino partijos kolegas nebijoti kritikuoti valdančiuosius – socialdemokratai yra opozicijoje, tad jų darbas ir yra kritikuoti konservatorius.
„Mes esame opozicinė partija ir tuo viskas pasakyta. Mes privalome kritikuoti konservatorių, liberalų Vyriausybę, argumentuotai, žinoma, su pasiūlymais. Bet jei mes tylėsime, rizikuojame visiškai ištirpti politinėje migloje. <…> Tylėti, vynioti į vatą, nematyti, kas valstybėje vyksta, mes, socialdemokratau, tikrai negalime. Jei suabejosime, susvyruosime, būsime apženyti su konservatoriais“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Politikė skatino socialdemokratus išreikšti poziciją ir dėl dabartinių vakcinavimo nuo Covid-19 prioritetų. Jos nuomone, tai primena privilegijas.
„Kokie gali būti prioritetai, 20 prioritetinių grupių? Čia yra privilegijos, kitaip aš to negaliu pavadinti. Pirmiausia turime skiepyti 65+ žmones, turinčius tam tikrų ligų, sveikatos sektoriaus darbuotojus, socialinio sektoriaus darbuotojus, galbūt mokytojus,kurie dirba su vaikais, pradinukais, o toliau eikime pagal amžių“, – sakė V. Blikevičiūtė.
Merų rinkimų klausimą nagrinėja KT
Portalas tv3.lt primena, kad KT kovo 17-ąją pradėjo nagrinėti tiesioginių merų rinkimų bylą.
Dėl galimo tiesioginių merų rinkimų prieštaravimo Konstitucijai į KT kriepėsi 46 praėjusios kadencijos Siemo nariai. Jie kėlė klausimą, tiesioginių merų rinkimų įteisinimas buvo galimas nepakeitus Konstitucijos. Seimo narių teigimu, Konstitucija nediferencijuoja tarybos narių, o atvirkščiai, – įtvirtina visiems vienodą teisinį reguliavimą.
Anot kreipimosi autorių, kyla pagrįstų abejonių, ar mero ir savivaldybės tarybos narių skirtingas rinkimo būdas ir iš to sekantis skirtingas jų atskaitingumas rinkėjams, taip pat išskirtinė ir labai plati tiesiogiai išrinkto mero kompetencija, tam tikra dalimi įsibraunanti į savivaldos vykdomosios institucijos kompetenciją, neprieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui.
Šiame straipsnyje numatyta, kad įstatymams ir įvairiems sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus.
„Kyla pagrįsta abejonė, ar, nepakeitus Konstitucijos, gali savivaldos sistemoje atsirasti dar viena pakankamai savarankiška institucija (tiesiogiai renkamas meras), kurios sudaryme (išrinkime) savivaldybės taryba nedalyvauja“, – rašoma Seimo narių kreipimesi.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje buvo įvesti 2015 metais, iki tol merus rinkdavo savivaldybių tarybos. Savivaldybių merai jau du kartus yra rinkti tiesiogiai.
LSDP rinks naują pirmininką
Šiuo metu yra iškeltos ir patvirtintos keturios kandidatūros į LSDP pirmininko pareigas. Kandidatuoja Vilija Blinkevičiūtė, Liutauras Gudžinskas, Vitalijus Mitrofanovas ir Juozas Olekas.
Portalas tv3.lt primena, kad ankstesnis LSDP pirmininkas, Seimo narys Gintautas Paluckas dar sausio 22-ąją paskelbė atsistatydinantis iš partijos pirmininko pareigų.
Tokį žingsnį politikas nusprendė žengti sulaukęs tarybos Seimo rinkimų rezultatų vertinimo. Taryba rinkimų rezultatus įvertino kaip blogus, centrinio rinkimų štabo darbą – nepatenkinamai, o paties pirmininko veiklą – kaip nepateisinusią lūkesčių. Už tai balsavo 116 tarybos narių, švelnesnį variantą palaikė 62 socialdemokratai.
„Dėkoju už rinkimų rezultatų įvertinimą. Prisiimu visą atsakomybę dėl pasiektų rezultatų ir susiklosčiusios padėties. Siekdamas užkirsti kelią tolesniam partijos reputacijos visuomenės akyse menkinimui, priėmiau sprendimą atsistatydinti iš partijos pirmininko pareigų“, – kreipimesi į LSDP tarybos narius rašė G. Paluckas.
Naujasis LSDP pirmininkas bus renkamas gegužės 3–9 dienomis, pareigas turėtų pradėti eiti nuo gegužės 29-osios.
Socialdemokratų partija yra didžiausia Lietuvoje, ji turi daugiau nei 16,5 tūkst. narių. Seime jai atstovauja 13 politikų.
