„Aš nenužudžiau savo vyro, jis pats užkrito ant to peilio. Aš su tuo peiliu valgiau, o jis norėjo atimti iš manęs paskutinius 20 litų, norėjo dar išgerti. Kadangi aš nedaviau, jis pradėjo mane mušti. Už plaukų paėmęs mane trenkė į sieną, išrovė plaukus. To momento, kaip viskas įvyko, net neatsimenu. Kas iš pradžių buvo – atsimenu, o paskui nieko. Bandau atgaminti tą atvejį, kaip jis ant to peiliuko užkrito, kuris visai mažiukas buvo, bet pataikė jam į širdį... Kaip jam taip pasitaikė, aš nežinau“, – nelaikydama ašarų pasakojo Laima.
Moteris sako, kad nelaimė įvyko prieš septynerius metus, bet ji tą įvykį prisimena kaip šiandien.
„Peilis susmigo jam į širdį. Po to jis nesusmuko vietoje, dar išėjo į tualetą, šoko prieš mane muštis“, – kalba Laima.
Smurtas po pirmojo sūnaus
Su vyru, su kuriuo pragyveno 15 metų, Laima susipažino, kai šis sėdėjo kalėjime dėl avarijos, per kurią pražudė du žmones.
„Kai su juo susipažinau, jis sėdėjo kalėjime – mes laiškais susirašinėjome devynis mėnesius. Kai jis grįžo iš kalėjimo, susitikome, pradėjome gyventi kartu. Pora metų viskas buvo gerai. Mes susituokėme, po kelių metų pagimdžiau pirmą sūnų. Po to viskas ir prasidėjo...“ – teigia moteris.
Laima sako nežinanti, kodėl ją vyras mušdavo – galbūt, mano ji, jis buvo per daug pavydus.
„Na, aš kartais būdavau pavargusi, nevisada norėdavau mylėtis, o jam to niekada nebuvo gana: jis buvo ir su mano broliene, ir su kaimyne. Galbūt jis turėjo per daug pavydo. Aš kaip moteris turėjau nešti visą ūkio naštą: ir miške spėti, ir daržus ravėti, ir gyvulius apeiti... O mušdavo jis mane bet kuriuo paros metus – būdavo, kad ir naktį tekdavo su vaikais išeiti. Jis man buvo ir vinius suvaręs į koją, kai trenkė su kėdės atlošu“, – pasakoja Laima, pripažindama, kad ji nuolat jam atleisdavusi – galvodavo, kad pasitaisys, kad smurtas nebepasikartos.
Negalėjo išeiti iš buto
Moteris sako, kad po lemtingo įvykio, jai buvo labai sunku – ji negalėjo pakelti piktų žmonių žodžių.
„Man po to buvo labai sunku, aš net bijodavau išeiti iš savo buto, nes žmonės kalbėdavo: „šita nudūrė vyrą, gal tau peilį nupirkti?“ Jeigu nueidavau į bažnyčią, į mane rodydavo pirštais. Neturėjau net kam išsikalbėti – mane atstūmė net mama... Moterys, nepasiduokit, neprieikit iki to, iki kur aš turėjau prieiti“, – laidoje „TV Pagalba“ kalbėjo Laima.
Moteris sako, kad ji nuolatos atsimena tą nelemtą įvykį, o jos miręs vyras jai dažnai pasirodo sapnuose:
„Jis dabar man ateina sapnuose, tiesia ranką ir prašo, kad eičiau kartu. Mano mažoji mergaitė pastebėjo, kad aš naktį krūpčioju ir šaukiu: „palik mane“. Nuolatos aš jį prisimenu ir tą lemtingą dieną...“ – kalbėjo Laima.
Pagrindinės moterų klaidos
Psichologui Andriui Kaluginui neretai tenka susidurti su moterimis, prieš kurias smurtauja jų vyrai. Daug tokių moterų, pažymi jis, jaučia kaltės jausmą, lyg jos pačios būtų kaltos dėl patiriamo smurtą, ir tai psichologą neramina.
„Pagrindinė patiriančių smurtą moterų klaida yra tai, kad jos nuolat atleidžia, tarsi pamiršta tą smurtą, tarsi to nebuvo. Jos neturėtų atleisti, o turėtų parodyti, kad to nepamiršta, pradėti elgtis atsargiau, tučtuojau perspėti visus draugus, kad jos vyras ją mušė ir savo elgesiu parodyti, kad tikrai jam neatleidžia.
Antroji klaida – savivertė. Moterys, kurios gauna nuo vyro, net nepagalvoja, kad tai yra smūgis per jų savivertę. Moteris dažnai net nepagalvoja, kad ją mušdamas fiziškai, muša ir morališkai, sakydamas „tu man niekas“, – nurodo psichologas.
Trečia labai dažna klaida, sako jis, yra meilė – kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų.
Todėl psichologas sako, kad apie smurtą reikia pranešti aplinkiniams, nelaikyti to vien savyje, smurtautojui priešintis – tiek fiziškai, tiek morališkai. Ir neatleisti – čia krikščioniškas pasakymas apie kito skruosto atsukimą netinka.