Aš manau kad parduodant ne nauja automobilį, VISADA būtina i sutartį įrašyti:" apie automobilio defektus ir jo trūkumus, pirkėjas yra susipažinęs ir nei dabar, nei ateityje jokių pretenzijų pardavėjui neturės". Ir toks sakinys išsprendžia visas šalių kylančias konfliktines situacijas.

Pirkau parvarytą, ta pačią dieną, net ne isvaziavus iš miesto stipriai susukus vairą, pasigirdo pašaliniai garsai, parvaziavau į kelkrasti ir iškart paskambinau pardavėjui, pardavėjas - įmonė, užsiimanti per pardavimų, sutarėm, kad varau į servizą, nustato defektą, sutvarko, už remontą sumoka pardavėjas,. Kaip sutarėm, taip ir buvo, apmokėjo, tik laiko uzgaisau belakstant į servisą... O iš žmogaus perkant kažin kaip ten būtų buvę...

Glušesnės antraštės net sunku sugalvoti - "tikėjosi pasipelnyti". Matomai žurnalistė dar neturėjusi auto ir apie tai supratimo , kad mašina kas metai stipriai nuvertėja ir ją pirkęs visada už brangiai parduodi labai pigiai , nes rinka senienom užversta. Senienų perekūpai nepardavinėja.

Kokios gali būti garantijos senam 15 m. trantui . Ir kas per kainos servse už smagračio remontą . Aš keičiau restauruotą smagratį 10 m senumo pežui kartu su nauju diskatorium ir sankaba + darbas - kaina 450 .

Uz 3000 euru 20 metu senumo trantas turi buti kaip is salono, nustate teismas....

Yra ir dar vienas dalykas. Į Lietuvoje parduodamus naujus automobilius sudedams paskutinis šlamšts - ypač elektronika, pagaminta nežinia kur ir nežinia kieno. Dyzelių galų šlifuotojai Alytuje ir Vilniuje vos spėja dirbti peršlifuodami špižines dyzelių galvas. Apie pradegusias korėjietiškų automobiliių gilzes net nešneku. Daug kas vežasi naudotus, kad ir mušuts, automobilius iš rimtų rinkų, ypač iš UK, vien dėl atsarginių dalių kokybės - rimtoms rinkoms, tokioms kaip UK, vokietija, Belgija, Olandija, Danija, Suomija, Norvegija, į automobilius sudedamos aukščiausios kokybės detalės - o to niekaip negalima pasakyti apie Lietuvos automoblių rinką, kuri laikoma aborigenų ir bananų šalies lygio, head ofisai mano, kad čia niekas nieko neišmano apie automobilius. Jau ne vieną kartą girdėjau, kaip naudota mašina, pirkta rimtoje šalyje, pergyveno ne vieną naują lizinginę, pirktą Lietuvos salone, pirmiausia dėl detalių kokybės.

Visi mes perkam mašinas bet ir parduodam savo turetas. Paskutiniu metu atsiranda gudrušiu jau perkanšiu pasipelnyt ar pasivažineja gražina o gal pas savekus servizistus " sutvarko" ir saskaita pateike buvusem savininkui.

Kad ir Lietuvohe tokiys sudpardavejus galima bus nuleist ant zemes, kad uzsienyje jau N metu propaguojana ir pofik uz kokia kaina automobili perki(jeigu pasako, kad tvarkingas, o isvaziavus duzta, tai pa4davejas i konkretu minusa) saunuolus pirkejas, kad nenumojo ranka ir isdulkino sroto parsaveja!

Geriausias variantas nusipirkti Second Hands mašiną - pačiam važuioti į Europą ir ieškoti. Aišku, reikia labai kruopščiai susiplanuoti maršrutą. Ir jokiu būdu nepirkti stovėjimo aikštelėse iš turkų ir kitų azijiečių - 100% apgaus ir įkiš visišką metalo laužą. Geriausiai - po privačių namų kvartalus. lituvoje automobilį galima pirkti tik per gerus pažįstamus, o jeigu tra giminių naudotų automobilių pardavimo versle - dar geriau. Dabar, kai Lietuvoje naudotų automobilių pardavėjus užplūdę kazachai, tadžikai, uzbekai, kirgizai, lietuviai net nelabai noriai pardavinėja naudotus automobilius lietuviams - ir taip pirkėjų srautas garantuotas.

Visada parduodamas auto įrašau sutartyje naudotas auto su trūkimais.kam tinka tas perka. šiemet pakeičiau mocą ir auto į naujesnius,tai pirko tik latviai ir estai.lietuvių pirkėjai maždaug tokie:-2000e ir paimu