Lina L. į žudikų spąstus buvo įviliota itin paprastai. Ji dažnai gaudavo siuntų iš Vokietijoje gyvenančių giminaičių, o šeimos pažįstamas R. Palukaitis ne sykį buvo jas pristatęs. Ši aplinkybė tapo žiauraus plano akcentu, nes privilioti moterį į nuošalią vietą buvo galima nepastebėtiems.
Tą lemtingą dieną R. Palukaitis pranešė Linai L., kad turi jai siuntinį. Nieko neįtarusi moteris pasiėmė savo vaikus ir susitiko su R. Palukaičiu. Moteris su vaikais įsėdo į jo automobilį prie Kauno geležinkelio stoties, bet R. Palukaitis pasuko link Gervėnupio miestelio (Kauno raj.) esančių garažų.
Ten būsimos aukos jau laukė R. Palukaičio pusbrolis D. Ambrasas. Vyrai paliko vaikus automobilyje, o patys nusivedė moterį į garažą, kuriame prasidėjo kankinimai. Iš Linos L. buvo reikalaujama 25 tūkst. dolerių, bet moteris tegalėjo atiduoti su savimi turėtus 2 tūkstančius.
Pusbroliams tokia suma pasirodė per maža, todėl moteris buvo negailestingai mušama, daužoma garaže rastu kastuvu. Pusbroliai ją net purtė elektra, o galiausiai pasmaugė laidu. Kankindami jie grasino net vaikų gyvybėmis, bet netrukus suprato, kad persistengė ir Lina L. neberodo gyvybės ženklų.
Liepė atsikratyti vaikų
R. Palukaitis tuomet liepė D. Ambrasui atsikratyti iki tol automobilyje buvusių mažamečių vaikų. D. Ambrasas ramiai sugrįžo į automobilį ir nesukeldamas vaikams baimės juos išvežė į mišką. Nors buvo „įpareigotas“ 7 mergaitę ir 4 berniuką nužudyti, D. Ambrasas vis dėlto nesiryžo tokiam poelgiui.
Vyras išlaipino vaikus miške ir nurodė kryptį, kur jiems reikėtų keliauti. Tada pats iš pradžių sugrįžo namo, o vėliau ir į nusikaltimo vietą, kur su pusbroliu sprendė, kaip reikėtų atsikratyti aukos kūno. Nusikaltimo bendrininkai nuvežė moters lavoną į mišką, pagrobė jos papuošalus, išrengė nuogai ir užkasė duobėje.
Tą naktį miške klaidžiojantys vaikai netikėtai pastebėjo šviesą. Priėję arčiau išvydo sodybą, kurios savininkui pasakė, kur gyvena. Šis nuvežė vaikus namo, kur jau laukė Linos L. vyras. Supratęs, kad nutiko kažkas baisaus, jis iškart kreipėsi į policiją. Pareigūnai pradėjo įtariamųjų paiešką. Juos išdavė taip pat nusikalstamą praeitį turintys pusbrolių pažįstamieji.
Sulaikyti žudikai savo kaltę pripažino iš dalies. Nė vienas nenorėjo pripažinti, kad būtent jis pasmaugė moterį laidu. Bet abiems jiems buvo skirtos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės.
Netikėtas sprendimas
Vos tik Lietuvoje nuo praėjusių metų atsirado galimybė įkalintiems iki gyvos galvos asmenims sulaukti terminuotos bausmės, ja panoro pasinaudoti tiek R. Palukaitis, tiek D. Ambrasas.
Vis dėlto, R. Palukaičio prašymas sušvelninti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę buvo atmestas. Teismas nerado teisinio pagrindo, kodėl R. Palukaitis turėtų sulaukti terminuotos laisvės atėmimo bausmės.
Žymiai labiau iš pradžių pasisekė D. Ambrasui. Tikėtina, kad jis už grotų elgėsi žymiai geriau nei R. Palukaitis, nes apygardos teismas jam jau skyrė terminuotą 8 metų laisvės atėmimo bausmę (remiantis įstatymu, nuteistiesiems iki gyvos galvos gali būti skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 10 metų – aut. past.).
Bet D. Ambrasui to buvo per mažai. Jis kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu dar labiau sušvelninti paskirtą bausmę. Tiesa, atskirą skundą pateikė ir prokuratūros atstovai, kurių teigimu, D. Ambrasui turėtų būti grąžinti įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.
Šį ketvirtadienį Lietuvos apeliacinis teismas priėmė griežtą sprendimą ir sugrąžino D. Ambrasui įkalinimo bausmę iki gyvos galvos. Kitą kartą dėl terminuotos bausmės jis galės kreiptis tik po metų.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta neišsamiai išanalizavus ir netinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Byloje esantys duomenys apie nuteistojo asmenybę, jo bausmės vykdymo metu padarytus pažeidimus, taip pat paties nuteistojo teismo posėdyje duoti paaiškinimai, Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai, taip pat ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens gali būti pasiekti, pakeitus nuteistajam paskirtą bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.
„Valstybė turi pareigą apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens, tai yra nuteistiesiems iki gyvos galvos laisvę riboti tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei. Vien faktas, kad asmuo jau kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Prioritetas turi būti teikiamas visuomenės saugumui užtikrinti“, – nurodoma teismo nutartyje.
