Maža neįgaliųjų rinka – užribyje
Tai – tik dalis patirčių, kuriomis su žurnalistais, tiriančiais padėtį aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis (OTP) srityje, pasidalino negalią turintys pacientai.
Apie tai, kad ši itin jautri rinka jau ne vienerius metus yra sunkiai valdoma, o norintieji kokybiškai gyventi pacientai nebeišmano, kur kreiptis pagalbos, pasakojo ne tik patys nukentėjusieji, bet ir su ja susijusių draugijų, asociacijų, įmonių atstovai.
„Privalo kažkas keistis. Pirmiausia – valdiškuose koridoriuose“, – išgirdęs atliekamo tyrimo temą sako Lietuvos ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacijos prezidentas, Kauno bendrovės „Pirmas žingsnis“ savininkas bei direktorius Algimantas Astrauskas.
Be galūnių protezų metų metams paliekami pacientai, baimė atidaryti namų duris ir nežinia, kur, sulaukus spaudimo ar gavus nekokybišką, nepatogų gaminį, kreiptis – tokia, pasak jo, dažno neįgaliojo, netekusio galūnės, realybė.
Anot A. Astrausko, kol įmonės nieko nebijos ir jų darbų kokybei bus keliami pasekmių neturintys reikalavimai, viskas taip vyks ir toliau: rinkos įvaizdį gadins nekokybiškos paslaugos, žmonės nesulauks tinkamos valstybinių institucijų pagalbos, o valstybės lėšos bus švaistomos.
Tyrimą vykdę žurnalistai, ilgą laiką gilinęsi į OTP temą, susidūrė su ja apraizgiusiais įvairiausiais niuansais – neįgaliųjų žinių stoka ir baime, ilgais netinkamų naudoti protezų remonto terminais, asmens duomenų apsaugos sistemos spragomis, gydytojų ir vadybininkų suinteresuotumu bet kokia kaina gauti naują klientą, nes jų iš viso per metus „pasitaiko“ vos 300, įmonių gudravimais steigiant pakaitines organizacijas, menkais reikalavimais OTP gamintojams ir objektyvaus jų tikrinimo mechanizmo neegzistavimu.
„Pacientų aprūpinimo OTP sritis yra itin sudėtinga ir emocionali. Mes kalbame ne tik apie gaminių kokybę ar valstybės pinigus, o apie žmonių sveikatą ir likimus. Tai, kas vyko pastarąjį dešimtmetį, šią sritį privedė prie tikros betvarkės. Kiekvieną jos potemę galima aptarti atskirai. Ir visos jos – skandalingos“, – įsitikinęs A. Astrauskas.
Sulaukė nemalonių svečių
Vilnietė Ina kreipėsi į Valstybinę ligonių kasą (VLK) pranešdama, kad iš vienos ortopedijos įmonės darbuotojų sulaukė grasinimų bei šantažo. Ir viskas, pašnekovės nuomone, vyko dėl to, kad buvo nuspręsta atsisakyti nekokybišką protezą jai pagaminusios ir daug vėliau nei žadėta paslaugą suteikusios bendrovės pagalbos.
Savo pavardės skelbti nenorinti jauno amžiaus moteris pasakojo, jog 2020 metų vasarį jai buvo amputuota dešinė koja. Vilnietė po operacijos susidūrė su dar vienu iššūkiu – pirmojo karantino suvaržymais. Anot jos, užklupus pandemijai, jai buvo sunku rasti dirbančią bendrovę.
„Kai telefonu sulaukiau patikinimo, kad pirmąjį gydomąjį protezą man gali padaryti „Ortopedijos paslaugos“, susigundžiau. Norėjau kuo greičiau pradėti vaikščioti“, – neslėpė pašnekovė.
Tačiau Inos viltys atsistoti ant kojų greitai žlugo. Kol buvo reabilitacijoje, ji protezo neturėjo – užtruko gamyba. Likus keturioms dienoms iki gydymo pabaigos, Ina gaminio pagaliau sulaukė, tačiau išmokti juo tinkamai naudotis nebespėjo. Panaudoti laikinojo protezo nesisekė ir vėliau – nekokybišką gaminį, anot pašnekovės, teko tris kartus taisyti.
„Taip ir leidau dienas neįgaliojo vežimėlyje“, – toliau istoriją pasakojo jauna moteris.
Atėjus laikui rinktis nuolatinį protezą, Ina nusprendė pakeisti gamintoją. Tuomet pas ją į namus atvyko pirmąjį protezą gaminusios įmonės darbuotoja, anot pašnekovės, pagrasinusi, kad, neužsisakiusi naujos paslaugos, pacientė nukentės finansiškai – privalės padengti pirmojo protezo gamybos išlaidas.
„Bet aš baugintojai parodžiau sutartį, kurioje aiškiai įvardyta – 100 proc. reikiamos gaminiui sumos sumoka VLK!“ – tikino pašnekovė.
Tai, pasak jos, buvo ne paskutinis nemalonių svečių vizitas. Kai moteriai buvo pagamintas nuolatinis, iškart jai tikęs, patogus protezas, pas ją į namus pasiimti prie laikinojo gaminio buvusio silikono vėl atvyko nepageidaujamas bendrovės atstovas, Inos teigimu, šiurpinęs ją baudomis ir pakišęs pasirašyti raštą, kuriame šmeižiama kita ortopedijos įmonė.
„Kategoriškai atsisakiau patvirtinti tokį raštą ir parodžiau „svečiui“ duris“, – teigė Ina.
Ji kreipėsi į VLK, prašydama pateikti informacijos ne tik apie Lietuvoje veikiančias ortopedijos įmones, bet ir jų darbuotojų kvalifikaciją.
„Kas turėtų apginti pacientą nekokybiško protezo atveju? Panašių istorijų girdėjau ir iš kitų pacientų. Aš esu jauno amžiaus, turiu žinių ir tai įkliuvau, bet ką daryti vyresnio amžiaus žmonėms? Sulaukę grasinimų, matyt, ne vienas jų arba susimoka, arba gauna nekokybišką protezą ir visam laikui lieka įkalintas namuose“, – spėjo Ina.
Laukdavo grįžtančio į namus
Panašią bendravimo patirtį su ortopedijos įmonės darbuotojais turėjo ir Anykščių rajono gyventojas Vladas. Vyriškis kojos neteko prieš daugybę metų. Šįmet suėjo terminas naujam protezui įsigyti, tad jis nenustebo namuose sulaukęs ortopedijos įmonės darbuotojo, pasiūliusio jam savo paslaugas. Tik po kurio laiko vyriškis, jau pasirašęs sutartį dėl naujojo protezo gamybos, sako supratęs, kad teisę gaminti jam gyvybiškai svarbų gaminį perdavė ne tai kompanijai.
Bandęs atsisakyti nepageidaujamo gamintojo paslaugų, Vladas tikino susidūręs ir su spaudimu, ir su persekiojimu – sutartį su juo pasirašiusi moteris laukdavo jo grįžtančio į namus, grasindavo, nesutiko grąžinti dokumento – pranešimo apie galimybę užsisakyti naują galūnės protezą. Tik į istoriją įsikišus VLK darbuotojams, Vladas buvo paliktas ramybėje.
Į dar sudėtingesnę situaciją pateko joniškietis Algis – jis ortopedijos įmonei už netinkamą protezą liko „skolingas“ 1300 eurų. Dėl ligos vyras yra netekęs vienos kojos, tad naudojasi protezu.
Kai atėjo laikas gauti naujo protezo kompensaciją, neįgalų vyriškį namuose aplankė jam nepažįstami, bet įmonėje, kurioje jis anksčiau užsisakydavo paslaugas, dirbantys darbuotojai. Jie pažadėjo įgyvendinti Algio užsakymą ir davė pasirašyti dokumentus.
Deja, pagamintas protezas joniškiečiui ne tik netiko, bet ir sulūžo. Nežinodamas, kaip elgtis, jis susisiekė su anksčiau jam protezus gaminusiu specialistu ir užsisakė naują gaminį. Tuomet Algis iš pirmosios ortopedijos bendrovės sužinojo esąs jai skolingas didelę pinigų sumą, nes VLK apmoka tik vieno protezo gamybą, o nekokybiškas gaminys turėtų būti remontuojamas tol, kol taps tinkamas.
„Bet kad tiems „remontuotojams“ nepavyksta, o aš, kol jie taiso broką, negaliu vaikščioti. Įmonė taip gali mane kankinti metų metus. Juk pranešimą užsisakyti naują galūnės protezą gausiu tik 2024–aisiais“, – guodėsi pašnekovas.
Jis tvirtino kol kas nežinąs, kuo baigsis skolos istorija. Vyriškis sakė gyvenąs iš pensijos, įstatymų gerai nežinąs ir besitikįs, jog jį apgins VLK ir ortopedijos įmonė, pagaminusi jam tinkamą protezą.
Trakų rajono gyventoja Aldona 2020 metų birželį VLK informavo, kad 2017-ųjų pabaigoje UAB „Ortogama“ pagamino jai nuolatinį blauzdos protezą, tačiau po metų gaminį bendrovė ėmė ir nieko nepaaiškinusi atsiėmė. Po įvykio pacientė kreipėsi į VLK, išdėstė situaciją ir paprašė leisti pasigaminti naują protezą, kad galėtų vaikščioti. Tačiau šviesaus atminimo neįgalioji jai būtinojo gaminio taip ir nesulaukė.
Protezo „remontas“ – neįgaliojo vežimėlis
„VLK laiškai tokie sudėtingi. Galėtų bent paprasta kalba paaiškinti, ką daryti, o ne skaičių ir įstatymų prirašyti“, – piktinosi negalią turintis Vladas.
Kritikos dėl vartotojų teisių apsaugos VLK negaili ir Švenčionių rajone gyvenantis, kojos dėl ligos netekęs Petras. Vyriškio teigimu, skaudžiausia tai, kad nėra sureguliuota prasto ar netinkančio gaminio pakeitimo sistema. Jei protezas padarytas blogai, jo teigimu, VLK vis tiek neribotą kartų skaičių liepia jį taisyti tai įmonei, kuri gamino, nes už jį valstybė jau yra sumokėjusi.
„Ir jie taiso… Mėnesį, pusę metų, metus. Žmogus laukia, negali vaikščioti. Juk, įprastai, įsigijus netinkamą daiktą, per dvejus metus bet kada gali grąžinti ir iškart atgauti visus pinigus. Kodėl to nėra OTP srityje? Kalba eina apie sveikatą, o ne apie paprastus dalykus. Įsivaizduojate, ką neįgaliam žmogui reiškia palaukti… metus?“ – piktinosi vyriškis.
Ilgai laukęs protezo ir vis tiek gavęs netinkamą, Petras kreipėsi į kitą OTP gamintoją. Neįgaliojo pagailėjusi ir jam tinkamą protezą pagaminusi bendrovė pinigų iš VLK už tai negavo.
„Tie nekokybiški gamintojai į VLK nusiuntė vaizdo įrašą, neva, man pagamintas protezas yra geras ir ligonių kasų „ekspertai“, nereaguodami nei į mano, nei į kitos įmonės pateiktus pranešimus, tuo pasitenkino bei sumokėjo už netinkamą OPT kompanijai, kurios „šedevru“ taip ir nepasinaudojau. Jie net neatvyko apžiūrėti protezo, nors kviečiau. O juk tuomet būtų akivaizdu, kieno gaminiu naudojuosi ir kam reikėtų, o kam – ne – padengti patirtas išlaidas“, – sakė Petras.
Vieni kaltina VLK, kiti tyli
Susisiekus su Inos minėtos įmonės „Ortopedijos paslaugos“ atstovėmis Jolita Barkauskiene ir Andželika Sadovskiene sužinota, kad VLK bendrovei jokių pacientės nusiskundimų neva neperdavė nei raštu, nei žodžiu. Pašnekovės sakė prisimenančios jauną moterį, kuriai pagal VLK rekomendacijas ir skirtas lėšas pagamintas pirminis protezas nepatiko.
„Mes sutikome savo lėšomis patobulinti gaminį, tikėdamiesi, kad nuolatinis protezas, sumažinant nuostolius, bus taip pat gaminamas pas mus. Deja, pacientė nusprendė kitaip ir mūsų mėginimai rasti išeitį buvo nesėkmingi. Teko susitaikyti su 600 eurų nuostoliu“, – tikino įmonės atstovės.
Jos teigė, kad klaidų gali padaryti bet kas, bet jų dažniau būtų galima išvengti, jei VLK atviriau bendrautų su gamintojais bei pacientais – aiškiai ir laiku komentuotų situacijas, perduotų skundus reikiamoms institucijoms, paaiškintų, kur tiksliai reikia kreiptis, norint operatyviai gauti informaciją. To paties, pašnekovių nuomone, tikimasi ir iš kitų institucijų.
Tyrimą atliekantys žurnalistai susisiekė ir su kitomis ortopedijos įmonėmis, kurių paslaugomis neįgalieji yra nepatenkinti, bet situaciją komentuoti jų atstovai atsisakė.
Pacientų duomenys – ne paslaptis
Žurnalistams pradėjus domėtis šių pacientų istorijomis, liudijimų apie tai, kad kai kurios ortopedijos įmonės su jais elgiasi nesąžiningai, vis daugėjo. Kai kurie neįgalieji pasakojo stebėjęsi, kad juos ortopedijos įmonės aplankė dar ligoninėse, po to, kai jie tik bandė apsiprasti su nauja savo padėtimi. Ne vienas, protezą jau ilgesnį laiką naudojantis pašnekovas, nepageidautinų „svečių“ yra sulaukęs ir namuose.
„Konsultuoju dėl protezavimo besikreipiančius pacientus ir beveik visi jie patvirtina, kad ir asmeniniai skambučiai, ir vizitai į namus su spaudimą primenančiais pasiūlymas rinktis jų paslaugas yra įprasta OTP gamintojų praktika. Pacientai kelia pagrįstą klausimą, iš kur tie, net ne vienos, o keleto bendrovių darbuotojai turi informaciją apie juos. Kai kurie nukentėjusieji net kreipėsi į Duomenų apsaugos inspekciją.
Kalbant objektyviai, reikėtų pastebėti, kad gamintojų, besielgiančių įžūliai, veiksmai kartojasi, ortopedijos įmonių elgsena aptarta asociacijos susirinkimuose. Institucijoms situacija yra žinoma, tačiau reikiamų pokyčių nepakanka, sutartys su nusižengusiomis įmonėmis atnaujinamos,“ – redakcijai pasakojo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacijos vadovė Rūta Garšvienė.
Pagal dabar Lietuvoje galiojančią tvarką, siekiant informuoti apdraustuosius apie galūnių protezavimo paslaugas teikiančias ortopedijos įmones, nuo 2018 m. VLK, likus ne mažiau kaip 45 kalendorinėms dienoms iki pirminio galūnės protezo ar nuolatinio galūnės protezo naudojimo termino pabaigos, išsiunčia neįgaliajam pranešimą apie galimybę užsisakyti naują gaminį. VLK šį pranešimą apdraustajam siunčia registruotu laišku Ortopedijos informacinėje sistemoje nurodytu adresu. Kartu su pranešimu išsiunčiamas ortopedijos įmonių, kuriose galima užsakyti galūnės protezą, sąrašas. Taigi, apdraustasis savo nuožiūra iš VLK pateikto sąrašo gali pasirinkti ortopedijos įmonę ir užsisakyti galūnės protezą pats.
VLK atstovai tyrimą atliekančius žurnalistus patikino – įmonės asmens duomenis gauna tik iš pačių pacientų, kai jie kreipiasi į jas dėl ortopedijos techninių priemonių (OTP), ir kito būdo kontaktams pasklisti neva nėra.
„Todėl kiekviena įmonė gali matyti tik savo pačių pacientų duomenis. Aišku, vyksta ortopedijos įmonių darbuotojų migracija. Ortopedijos įmonės privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų naudojami tik tam tikslui, kuriam yra renkami, tai yra – išeinantis darbuotojas jokiais būdais negali „išsinešti“ asmens duomenų. Šią duomenų saugumo prievolę turi užtikrinti pati įstaiga“, – rašoma VLK atsakyme redakcijai.
Tą patį žurnalistams tvirtino ir Duomenų apsaugos inspekcija.
Visi kalbintų valstybinių institucijų atstovai sutartinai tikino nežiną, kaip OTP gamintojams tampa žinomi pacientų kontaktai, nes apdraustojo duomenys yra matomi tik tai ortopedijos įmonei, į kurią kreipėsi pats apdraustasis ir kuri įvedė šiuos duomenis į Eilių ir atsargų valdymo sistemos Ortopedijos posistemę kartu su dokumentais, pagrindžiančiais OTP skyrimą. O ši sistema fiksuoja kiekvieną vartotojo atliktą veiksmą.
Tačiau istorija besidominčių žurnalistų šaltinių teigimu, vis dažniau žmonėms viešai stebintis dėl jų asmeninių duomenų, tokių kaip namų adresas ar telefono numeris, nutekėjimo, VLK vis dėlto ėmė aiškintis, ar spraga galėtų būti jos sistemoje. Pašnekovai redakcijai tvirtino, jog ėmė kisti laiškų apdraustiesiems raštvedybos taisyklės, kalbėtasi su informacinių technologijų specialistais.
„VLK visomis turimomis organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis užtikrina, kad jų valdomi asmens duomenys, kuriuos pateikia įmonė, būtų saugūs“, – į klausimą apie šiuos pokyčius santūriai atsakė valstybinės įstaigos darbuotojai.
VLK, tikrindama duomenis informacinėje sistemoje, pastebėjo, kad viena ortopedijos įmonė galimai neteisėtai naudojosi pacientų duomenimis įvesdama ir iš karto anuliuodama užsakymus. Dėl šios įmonės kreiptasi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
Valstybinė įstaiga taip pat pranešė savo ruožtu raštu kreipusis į visas ortopedijos įmones, sudariusias sutartis su VLK, primindama, kad ortopedijos įmonių darbuotojai neturi teisės vykti į apdraustųjų namus ir reikalauti, siūlyti ar prašyti užsisakyti OTP, nes taip pažeidžiama apdraustojo teisė pasirinkti ortopedijos įmonę, kurioje jis nori užsisakyti protezą. Taip pat ortopedijos įmonės turi užtikrinti, kad asmens duomenis tvarkytų tik įgaliotieji asmenys, įsipareigoję užtikrinti konfidencialumą ir imtis visų techninių ir organizacinių duomenų apsaugos priemonių.
„Visos institucijos privalo laikytis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų. Kaip jų laikomasi, prižiūri Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Verta prisiminti pernai metų atvejį, kai nustačius pažeidimus dėl asmens duomenų saugos pažeidimų Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tikrinimo, inicijuoto VLK, metu, buvo skirta administracinė bauda UAB „Ortopedijos paslaugos“, – sako VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.
Plepūs ir suinteresuoti gydytojai
Dar vienas duomenų nutekėjimo būdas, šaltinių nuomone, yra gydymo įstaigos. A. Astrauskas papasakojo, jog mūsų šalyje įprasta praktika, kad tiesiogiai su pacientais dirbantys gydytojai neretai būna įdarbinti ir ortopedijos įmonėse. Pagal įstatymus, galūnės netekusiam pacientui jo gydymo metu specialistas turi pasiūlyti bent tris kompanijas, galinčias pagaminti laikiną, o vėliau ir nuolatinį protezą. VLK duomenimis, tokių naujų klientų kasmet būna po daugiau nei 300. Jiems reikiamų OTP gamybą valstybė kompensuoja 100 proc., o vėliau, kas 3–4 metus, padengia ir naujų protezų gamybą.
„Dėl gydytojų atsakomybės skiriant OTP ir galimo gydytojų suinteresuotumo kalbėjau su ne vienos ligoninės atsakingais už antikorupciją darbuotojais, žadėjo aiškintis situaciją įstaigose. Asociacijos narės yra pasirašiusios Etikos kodeksą. Labai svarbu, kad tiek įmonės, tiek ASPĮ gydytojai laikytųsi teisės aktų reikalavimų, o nustačius pažeidimus, VLK imtųsi veiksmingesnių poveikio priemonių“, – sakė R. Garšvienė.
Trečiasis apdraustųjų duomenų nutekėjimo šaltinis – įmonių darbuotojai. Redakcijos žiniomis, ortopedinių paslaugų rinkoje prekyba informacija su klientų kontaktais yra vieša paslaptis.
„Kvietėme į mūsų kompaniją vieną darbuotoją, siūlėme gerą atlyginimą, bet jam sužinojus, kad neturime potencialių klientų sąrašų, jis atsisakė keisti darbo vietą“, – sakė AB „Ortopedijos technika“ generalinis direktorius Rokas Skrupskas.
Atsakymą, kodėl ortopedijos įmonių darbuotojams aktualūs klientų sąrašai, tyrimą vykdžiusiems žurnalistams taip pat pavyko sužinoti. Daugelio jų oficialūs atlyginimai yra gana kuklūs, nes dažnas darbdavys yra linkęs mokėti priedus už pagamintus individualius protezus ar priviliotus naujus klientus ir mokėti priedus priklausomai nuo gaminio.
Kadangi tai – specifinė, unikali prekė, VLK už ją skiria didesnę kompensaciją. Tad technikui daugiau darbo – didesnis ir atlygis. Tas pats yra su vadybininku – radai naują klientą, vadinasi, uždirbsi daugiau. Redakcijos žiniomis, kiekviena galva yra vertinama maždaug 200-600 eurų suma. Pastaroji suma gali būti ir daugybę kartų didesnė, jei „klientui“ reikalingi ypatingo sudėtingumo protezai.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojami 15 tipų galūnių protezai: dalinis plaštakos, dilbio (2 tipai), mioelektrinis dilbio, žastikaulio (2 tipai), blauzdos (4 tipai), šlaunies (4 tipai), dubens dalies.
Kojų protezų bazinės kainos svyruoja nuo 1331 eurų (pirminis blauzdos) iki 8404 eurų (blauzdos protezas su vakuumine tvirtinimo sistema); nuo 1771 eurų (gydomasis šlaunies protezas) iki 44 282 eurų (šlaunies protezas (aukščiau kelio) su mikroprocesoriumi valdomu kelio sąnariu ir aktyvia pėda V mobilumo lygio pacientams).
Rankų protezų bazinės kainos svyruoja nuo 510 eurų (plaštakos) iki 17 659 eurų (mioelektrinis dilbio).
OTP kompensuoti kasmet skiriama vis daugiau lėšų. 2019 m. šiam tikslui iš PSDF buvo skirta 12,1 mln. eurų, 2020 m. – 13,6 mln. eurų, 2021 m. – 16,6 mln. eurų. 2022 m. – 17,2 mln. eurų, 2023 m. – 20,3 mln. eurų. Vien tik galūnių protezams kompensuoti 2019 m. buvo skirta 3,2 mln. eurų, 2020 m. – 3,4 mln. eurų, 2021 m. – 4,5 mln. eurų, 2022 m. – 4,54 mln. eurų, 2023 m. – 5,14 mln. eurų.
Reikia pažymėti, kad 2021-2022 metais pagal Asociacijos pateiktas paraiškas į kompensuojamų Ortopedijos techninių priemonių sąrašus buvo įtraukti ir šiuo metu kompensuojami modernūs mioelektriniai dilbio protezai ir šlaunies protezai su mikroprocesoriumi valdomu kelio sąnariu.
VLK Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Vita Lyskoitienė patikslino, kad per metus vidutiniškai pagaminama ir išduodama apie 1250 vienetų galūnių protezų: „Informacijos, kiek iš viso žmonių šiuo metu turi iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamus galūnių protezus, neturime.“
Vartotojų teisės negina
VLK žurnalistams patvirtino kasmet sulaukianti skundų dėl prastos OTP kokybės.
„Žmonės nežino, kaip elgtis, tai rašo VLK. O iš šios institucijos dažniausiai gauna šablonišką atsakymą, kad pirmiausia reikia kreiptis į gamintoją. Kreipiesi, protezas remontuojamas, o tu negali judėti, savęs aptarnauti. Ir tai užtrunka ne dieną ir net ne savaitę. Jei įmonei iš pirmo karto nepavyko pagaminti gero protezo, ar tikrai verta leisti jai bandyti dar ir dar kartą? Juk ne apie naujos suknelės pasiuvimą kalbame. Kažkaip kitaip turėtų būti sprendžiamos tokios situacijos“, – įsitikinusi neįgalioji Ina.
Anot jos, pakoreguoti netinkantį protezą gamintojas turi laiko – 45 dienas. Jei antrasis bandymas taip pat būna nesėkmingas, Inos tvirtinimu, vyksta trečias, ketvirtas ir t. t.: „Kiekvienam naujam remontui vėl skiriamas tas pats terminas. Todėl įmonėms tampa svarbu gauti klientą, nes, net jei jos ir pagamins nekokybišką ar nepatogų gaminį, pacientas nuo jų nebepabėgs: jos galės koreguoti gaminį, o neįgalusis lauks. Nes toks įstatymas. Manau, tvarka turėtų keistis.“
Atliekant tyrimą išsiaiškinta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) tokių nukentėjusiųjų negina, nes šie už įsigytą gaminį patys nemokėjo – mokėjo VLK, tad ji ir turėtų kreiptis į nekokybišką paslaugą suteikusią įmonę ar teismą.
„Jūsų aprašytu atveju vartojimo santykiai nėra susiklostę nei tarp ortopedinių gaminių pardavėjo ir VLK (nes VLK nėra vartotojas pagal prieš tai nurodytą apibrėžimą), nei tarp minėto pardavėjo ir neįgaliųjų (nes neįgalieji, šiuo atveju, nėra sudarę pirkimo bei pardavimo sutarčių). Todėl, kai kyla ginčai dėl įsigytų prekių ar paslaugų kokybės (šiuo atveju tarp juridinių asmenų), vartotojų teisių apsaugos taisyklės nėra taikomos, ir ginčai sprendžiami vadovaujantis civilinio proceso tvarka“, – rašoma žurnalistams VVTAT atsiųstame paaiškinime.
Jame taip pat minima, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 19 str. numato išimtį, kuomet vartotojų teisių gynimas ne teisme nėra taikomas sprendžiant ginčus dėl medicinos prietaisų išdavimo ir tiekimo. Taigi, gautus vartotojų skundus dėl protezų ar kitų medicinos prietaisų vertinimo VVTAT pagal kompetenciją persiunčia nagrinėti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai (VASPVT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM).
VLK paaiškino, kad OTP jų naudojimo laikotarpiu remontuojamos nemokamai, t. y., jas pagaminusių ir (ar) pritaikiusių ortopedijos įmonių lėšomis, o galimai nekokybiški gaminiai, kaip ir kiti pažeidimai, dažniausiai nustatomi gavus pacientų skundus ar atliekant kontrolės procedūras: „Dėl galimai nekokybiškų OTP yra ne kartą kreiptasi į VASPVT, į teisėsaugos institucijas, taip pat į teismą, jeigu ortopedijos įmonės nesutinka atlyginti PSDF biudžetui padarytos žalos.“
Tyrimo atlikimo metu tiek VLK, tiek SAM siųstas ne vienas elektroninis laiškas su vis kitaip pateikiamais tais pačiais klausimais, į kuriuos atsakius paaiškėtų, kodėl neįgalieji susiduria su straipsnyje aprašytomis situacijomis. Tačiau atsakoma kaskart būdavo panašiais teiginiais, o į kai kuriuos klausimus visai nereaguojama. VLK atstovai atsisakė ir gyvo ar nuotolinio pokalbio su žurnalistais.
Tačiau trumpai pasikalbėti su G. Baranausku yra pavykę Seime, po apskritojo stalo diskusijos „Galūnių protezai: ar užtikrinama negalią turinčio žmogaus gyvenimo kokybė?“. Tuomet pašnekovas užsiminė, kad tam tikri niuansai, susiję su OTP sritimi, yra lėčiau sprendžiami dėl kelių priežasčių – per metus gaunama per mažai oficialių skundų iš pacientų, rinka, kuri susijusi su OPT, yra mažoka, todėl, galimai, kitos institucijos neišreiškia susidomėjimo bei palaikymo.
Tai iš dalies patvirtino ir Akreditavimo tarnyba, informuodama žurnalistus, jog, palyginti su kitų sričių skundais, gauna labai nedaug skundų dėl ortopedinių medicinos priemonių: per kverius metus – šešis.
Nusiskundimai ne dėl kokybės
Buvusi VASPVT direktorė Nora Ribokienė, pareigas ėjusi dar praėjusiais metais, yra paaiškinusi, kad įstaiga, kuriai ji vadovavo, nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų pateiktus skundus, pranešimus dėl galimai nesaugių, teisės aktų reikalavimų neatitinkančių medicinos priemonių. Skundai gaunami tiek tiesiogiai, tiek ir iš kitų institucijų – pavyzdžiui, VVTAT ar VLK.
Žurnalistai VASPVT Medicinos priemonių priežiūros skyriaus vedėjos Jolantos Karavackaitės buvo patikinti, kad visais atvejais, gavus skundą, tarnyba kreipiasi į jame minimus OTP gamintojus dėl informacijos bei dokumentų pateikimo ir juos vertina.
„Pagal nustatytas aplinkybes, skundo pobūdį, esant reikalui, prašoma arba pateikti susijusią medicinos priemonę, arba vykstama į vietą jos apžiūrėti“, – rašyta VASPVT atsakyme.
Dauguma atvejų Akreditavimo tarnyba, nagrinėdama gaunamus skundus, atlieka tik dokumentinį vertinimą, nes dažniausiai neįgaliųjų pretenzijos yra susijusios ne su gaminio kokybe, o su tuo, kad jis netinka konkrečiam asmeniui. Tokiais atvejais gamintojai privalo atlikti naujus matavimus ir įvertinti gaminio tinkamumą individualiai.
Priklausomai nuo nusiskundimo pobūdžio, J. Kavarackaitės tvirtinimu, būna apžiūrima ir pati pagaminta ortopedinė medicinos priemonė – pvz., 2019 metais buvo vykta pas asmenį į namus.
„Statistinių duomenų, kiek iš gamintojų prašyta pateikti techninius dokumentus ar atskiras jų dalis, neturime. Tačiau yra buvę atvejų, kai įvertinus techninę dokumentaciją bei nustačius pažeidimus, buvo panaikinti šių medicinos priemonių registracijos numeriai ir apie tai buvo pranešta VLK,“ – konstatuoja J. Kavarackaitė.
VLK pranešė, kad 2021 metais patikrinimų metu aplankyti 62 apdraustieji jų gyvenamoje vietoje, įvertinti, ar galūnių protezai atitinka į Ortopedijos informacinę sistemą įvestus duomenis ir funkcijų techninį aprašymą, pacientai užpildė anketą. Nustatyta, kad visiems apdraustiesiems galūnių protezai išduoti. Išaiškinta atvejų, kai pacientai apklausos anketose nurodė, kad nebuvo konsultuoti gydytojo, skyrusio galūnės protezą, ar dėl protezo gamybos ir pritaikymo pacientas į įmonę nuvykęs nebuvo, įmonės atstovas atvyko į namus.
Be to, nustatyta, kad ne visi pacientams pagaminti protezai yra jiems patogūs. Pastabas dėl pagamintų protezų anketose nurodė 4 iš 11 pacientų. Trys iš jų dėl protezų kokybės į ortopedijos įmones nesikreipė, tačiau Akreditavimo tarnyba konstatavo, kad iš žmonių pranešimų negali daryti išvadų, jog šiems nusiskundimus pateikusiems pacientams pagal užsakymą pagaminti protezai yra nekokybiški arba neatitinka Įstatymo bei Reglamento (ES) 2017/745 reikalavimų.
Siekia sukurti ekspertų komisiją
Kelis kartus per pastaruosius trejus metus Lietuvos neįgaliųjų draugijos (LND) iniciatyva organizuotos konferencijos, kur buvo diskutuojama dėl galūnių protezavimo kokybės, iškeltas klausimas dėl ekspertų komisijos, kuri vertintų pacientų skundus dėl galūnių protezų kokybės ir tinkamumo konkrečiam pacientui poreikio. Į šią komisiją, draugijos narių įsitikinimu, galėtų kreiptis tiek pacientai, tiek įmonės.
„Pats asmeniškai kaip pacientas esu susidūręs su įvairiais iššūkiais šioje srityje. O kaip organizacijos vadovas esu girdėjęs visokiausių istorijų. Tam draugijoje net turime teisininkę, kuri padeda atstovauti prašantiesiems pagalbos“, – sakė LND pirmininkas Ignas Mačiukas.
Anot jo, būtų gerai apsaugoti sunkias negalias turinčius pacientus nuo nesąžiningų ortopedijos paslaugas teikiančių įmonių pasiūlymų, o nuo jų nukentėję nebūtų paliekami likimo valiai – gavusios pacientų skundus atsakingos institucijos turėtų nuodugniai juos išanalizuoti, operatyviai atlikti neplaninius patikrinimus, o ne užkrauti skundų rašymo naštą ir taip tiek fizines, tiek dvasines kančias išgyvenančiam pacientui.
Kol kas nei VLK, nei SAM nemato prasmės burti ekspertų komisiją. Jų nuomone, valstybinėse institucijose pakanka žinovų, galinčių objektyviai išnagrinėti žmonių skundus.
„Pažymėtina, kad Sveikatos apsaugos ministerija – politiką asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje formuojanti institucija. Pacientų skundus dėl teikiamų paslaugų kokybės nagrinėja minėtosios VASPVT, VLK, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dar vienos komisijos galūnių protezavimo kokybės klausimams nagrinėti kūrimas turėtų būti labai gerai išdiskutuotas, pagrįstas ir nedubliuojantis jau esančių institucijų vykdomų funkcijų“, – tvirtinama SAM atsakyme.
Reikalavimai nedideli
Šiuo metu VLK yra pasirašiusi sutartis su 26 bendrovėmis, o 23 iš jų turi teisę aptarnauti pacientus, kuriems reikia pirminių ar nuolatinių protezų.
Tam, kad VLK pasirašytų sutartį, reikia užpildyti paraišką, kurioje tepateikiami įmonės adresai, akcininkų sąrašas, gyventojų aptarnavimo įmonėje tvarkų aprašymas, OTP sąrašas, atsiskaitymo su valstybės ir savivaldybės biudžetais bei pinigų fondais pažyma, OTP katalogas. Tačiau, pasak R. Garšvienės, nėra svarbiausių dalykų – reikalavimų dėl individualių OTP gamybos įrangos ir patalpų, specialistų kvalifikacijos, specialistų sąrašų.
„Mūsų nuomone, svarbiausia, kad būtų adekvatūs reikalavimai įmonėms, siekiančioms pasirašyti sutartis dėl pacientų aprūpinimo OTP. Turi būti reikalavimai darbuotojams, patalpoms, įrangai, turėtų būti vertinama įstaigos veiklos istorija – buvę pacientų skundai, pažeidimai ir pan. Konkurencijos vardan negali būti aukojama paslaugų ir OTP kokybė. Manyčiau, kad turi būti viešinami įmonių patikrinimo rezultatai. Turėtų būti vykdomas nuolatinis monitoringas, vertinant kompensuotų OTP kiekius pagal turimus darbuotojus“, – įsitikinusi R. Garšvienė.
Anot jos, medicininių paslaugų teikimas Lietuvoje yra licencijuojamas ir šią sritį gana griežtai prižiūri tiek VASPVT, tiek kitos tarnybos. Tačiau OTP gamybos ar prekybos veiklai licencijos nereikia, tad, R. Garšvienės teigimu, tuomet ir atsiranda galimybė piktnaudžiauti kokybe.
Tiek A. Astrausko, tiek R. Garšvienės teigimu, tai, kas vyksta OTP rinkoje, galėtų keistis, jei keistųsi valdiškų institucijų ir pačių įmonių požiūris į neįgaliuosius. Pašnekovų nuomone, nors rinka laisva, ortopedijos priemonių gamintojams turėtų būti keliami daug aukštesni reikalavimai nei dabar yra. Be to, anot jų, VLK turėtų nebepasitenkinti tuo, kad broką padariusi įmonė tiesiog atlygintų žalą biudžetui ir nepatirtų jokių pasekmių.
„Turėtų būti nustatytos ribos, per kiek laiko ir kiek kartų ta pati įmonė gali mėginti pataisyti nekokybišką gaminį. Be to, teisės aktuose reikėtų atskirų nuostatų, kurios kalbėtų ne tik apie gaminio kokybę, bet ir jo tinkamumą“, – pastebėjo pašnekovai.
Sunku ir suprasti, ir patikėti
Daugelis žurnalistų kalbintų pacientų į atvirą kovą su valstybinėmis tarnybomis ir įmonėmis vis dar nelinkę stoti, nes su jomis neišvengiamai tenka bendrauti. Pacientai, apibendrindami situaciją, atkreipė dėmesį į tai, kad OTP gamintojams ir pardavėjams keliami minimalūs reikalavimai, kas suteikia galimybę itin svarbią paslaugą teikti nekompetentingoms bendrovėms.
„Dėl tokios situacijos kenčia ne tik kiti gamintojai, bet ir valstybė, o svarbiausia – pacientai“, – sakė R. Skrupskas.
Jam pritarė ir A. Astrauskas, pridurdamas, jog tie žmonės, kurie jau daugelį metų naudojasi protezais, neblogai žino rinką ir konkrečių technikų darbo kokybę. Tad gerus specialistus ir reputaciją turinčioms bendrovėms prisitraukti klientus juos apgaudinėjant, grasinant ar persekiojant nereikia. Tą, anot jo, daro mažiau patirties ar ne itin kokybiškai dirbančios kompanijos.
Mažųjų ortopedijos įmonių asociacijos ir UAB „Ortopagalba“ vadovė Ana Marija Ramanauskienė patikino, kad konkurencija OTP gamybos ir prekybos srityje yra nebelogiška.
„Mes nuo 2018 metų mažiname individualių OTP gamybą. Iš 8 specialistų mūsų gretose liko 2. Orientuojamės į eksportą ir gamybą kitoms ortopedijos bendrovėms pagal užsakymą. Ir ramiau, ir atlygis didesnis“, – neslėpė bendrovės vadovė.
Visi pašnekovai atkreipė dėmesį į tai, kad pacientų skundus turinti nagrinėti VASPVT jų gavusi yra itin nedaug.
„Visi skundai „nusėda“ VLK. Kodėl, nors ši institucija nėra atsakinga už gaminių kokybę ir neturi kompetentingų darbuotojų ją vertinti?“ – svarstė su tyrimo autoriais kalbėję pašnekovai.
Anot jų, dabar Lietuvoje sistema veikia taip: pacientas užsisako protezą, įmonė jam jį gamina, o jei blogai ar netinkamai pagamino – taiso. Jei procedūra užtruko per ilgai ar nepavyksta netikslumų ištaisyti, pacientai kreipiasi į VLK. Pastaroji institucija, anot šaltinių, skundą perduoda ne VASPVT, o dažnai pati imasi iniciatyvos spręsti situaciją, nes dokumentuose minima ne kokybė, bet nepatogumas.
„Kadangi VLK įgaliojimai yra riboti, tarnybos tikslu tampa ne gaminio kokybė, o tai, kad nebūtų padaryta žala valstybės biudžetui. Kaip tai atrodo praktiškai? Nekokybiškas gamintojas raginamas vis iš naujo ir iš naujo gaminti protezą arba, jei tai vis dėlto nepavyksta, grąžinti VLK gautus pinigus. Lyg ir viskas teisinga. Bet už to stovi žmogus – tol, kol tarnybos, bandydamos išsaugoti valstybės pinigus, sprendžia situaciją, negalintis judėti nei tinkamai savęs aptarnauti“, – pastebi pašnekovai.
Pakaitinės įmonės
Išanalizavus visą įmonių, pasirašiusių su VLK sutartį, sąrašą, paaiškėjo, jog trečdalis jų įsikūrė tuomet, kai prieš daugiau nei dešimtmetį atlikto Konkurencijos tarybos (KT) tyrimo rezultate OTP gamintojams ir pardavėjams pradėti kelti itin nedideli reikalavimai.
Naujų įmonių taip pat pradėjo rastis ir prieš 2019 metus. Patikimi šaltiniai teigia, jog tas laikotarpis kai kuriems gamintojams buvo tarsi aukso amžius ne tik dėl verslo srities nesudėtingumo, bet ir galimybės nesąžiningai pasipelnyti iš valstybės. Tai, anot jų, iš dalies įrodė ir FNTT atliktas tyrimas. Tuo metu skelbta, kad ortopedine įranga prekiaujančios įmonės, įtariama, pasisavino daugiau nei 1 mln. eurų VLK lėšų. Dvejus metus vykdytas ikiteisminis tyrimas pernai pasiekė finišo tiesiąją – teismą. Šį pavasarį byloje yra numatyti šeši posėdžiai.
FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė patikslino, jog byla yra pradėta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme, tik joje figūruoja nebe 5, kaip skelbta iš pradžių, o 2 įmonės ir mažiau įtariamų asmenų.
Į klausimą, kodėl panašiu metu ima kurtis naujos įmonės, žurnalistų šaltiniai turi savitą paaiškinimą – pirmu atveju jos ėmė kurtis nebelikus griežtų VLK reikalavimų, antru atveju – siekiant sukurti „gelbėjimosi ratą“.
Ką tai reiškia? VLK dėl įvairių pažeidimų gali nutraukti pasirašytas sutartis. FNTT tyrimo atveju, jos buvo nutrauktos su jame minimomis bendrovėmis.
Kas vyksta tuomet? Žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kad tuomet įsigyjama ar įsteigiama kita įmonė, ir veikla tęsiama toliau.
Kad tokia praktika populiari, žurnalistams patvirtino bendrovių „Medilita“ ir „Ortopedijos paslaugos“ atstovės. Jų teigimu, tai vienintelis būdas tęsti įsipareigojimų vykdymą pacientams ir veiklą tuomet, kai VLK nutraukia bendradarbiavimą.
Tiesa, visos įmonės, su kuriomis dėl FNTT įtarimų bendradarbiavimą buvo nutraukusi VLK, teismo keliu teisę teikti paslaugas susigrąžino.
„Reaguojant į tai, buvo pakeistas SAM įsakymas, kuriuo sugriežtinos sutarčių vykdymo ir nutraukimo sąlygos“, – teigia Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė.
„Dabar, nustačius net nedidelį pažeidimų kiekį, sutartys su nesąžiningomis įmonėmis galės būti nutrauktos. Taip pat galima bus jas sustabdyti, jeigu gaunamas pranešimas iš ikiteisminio tyrimo institucijų apie įtarimus padarius nusikalstamą veiką. Patvirtinti ir sąžiningos sutarties šalies kriterijai norint sudaryti sutartį su VLK. Tokiu būdu ne tik prasikaltusios įmonės, bet ir jų vadovai ar akcininkai bus eliminuojami iš sutarčių sudarymo proceso keletui metų. Su visomis įmonėmis jau pasirašytos naujos redakcijos sutartys“, – teigiama VLK atsakyme.
Skirtingos „realybės“
Tyrimo metu kalbinti pašnekovai sakė, jog OTP sritis – tarsi užburtas ratas, iš kurio išeiti būtų galima tik pradėjus atvirai diskutuoti. Kokia forma ir kokio turinio turėtų būti diskusija, jų nuomone, reikėtų gerai pagalvoti. Anonimais norėjusių išlikti šaltinių įžvalgomis, tai susiję ir su Konkurencijos taryba (KT) bei prieš daugiau nei dešimtmetį įvykusia istorija.
Tuo metu OTP rinkoje taip pat buvo nemažai negerovių, į kurias reaguodama VLK, kartu su SAM ir Ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų asociacija organizavo ne vieną posėdį. Šio tyrimo komandos narių duomenimis, vėliau patvirtintais oficialiai, vienas iš susirinkimų dalyvių, daugiau užsiimantis prekių ir paslaugų eksportu ir beveik nevykdantis veiklos Lietuvoje, perdavė visus protokolus KT ir parašė skundą dėl neva egzistuojančių neteisėtų, kartelinių susitarimų.
Daugiau nei metus vykęs KT tyrimas baigėsi didžiulėmis baudomis ortopedijos įmonėms ir VLK. Jokie argumentai, kad individualių gaminių kainoms negali egzistuoti konkurencijos taisyklės, o jas reguliuoja valstybė, skirdama tam tikrą aiškią kompensaciją, nepadėjo.
„Tada tragedija ir prasidėjo, – nedvejoja A. Astrauskas, – VLK turėjo išbraukti visą sąrašą reikalavimų, taikytų OTP gamintojams ir pardavėjams. Įmones ėmė kurti, kas nori ir kiek jų nori. Turima įranga, patalpos, specialistų kompetencija tapo nebesvarbi.“
Tuomet, anot jo, tenorėjusios spręsti problemas įmonės ir valstybinės institucijos gautas didžiules baudas prisimena iki šiol, todėl, galbūt, niekas nenori inicijuoti aktyvių pokyčių.
Jis, kaip ir kiti pašnekovai, pastebėjo, jog OTP srityje egzistuoja skirtingos realybės. Apie įstatymus, tvarkas, institucijas ir jų funkcijas mažai informuoti pacientai gyvena kasdieninį gyvenimą, kuriame jiems reikia itin saugotis apgaulės, galinčios kainuoti kokybišką būtį. Dauguma jų, kaip parodė VLK duomenys, gavę nepatogų protezą, dėl to net nesiskundžia niekam – tiesiog jo nenešioja ir naudojasi neįgaliojo vežimėliu ar visai niekur nevyksta iš namų.
„Čia iškyla dar vienas niuansas. Atlikdami patikrinimą, tokių žmonių, kuriems protezai netinka, valstybės tarnautojai rado. Ir kas po to įvyko? Ogi, realiai, nieko. Turėjo būti bent socialiniams darbuotojams ar giminaičiams pranešta, kad padėtų neįgaliajam išspręsti problemą ne tik tuo metu, bet ir ateityje. Kitas akcentas – Akreditavimo tarnyba minimų protezų kokybei pretenzijų neturėjo. Taip gali būti, bet gal tada reikėtų tobulinti įstatymus ir juose kalbėti ir apie tokį reiškinį kaip „netinkamumas“, – pastebi pašnekovai.
Su alternatyvia realybe susiduria sąžiningas verslas, konstatuojantis, kad pacientus agresyviai atakuojančios, jiems netinkamus protezus pristatančios ir nelegaliai duomenis apie protezų poreikį gaunančios įmonės iki šiol tėra tik pabaramos ar įspėjamos.
Dar vienoje, savoje realybėje gyvena valstybinės institucijos, tvirtindamos, kad pacientų gerove rūpinamasi, į jų skundus reaguojama, patikrinimai atliekami, valstybės biudžetas nuo nuostolių saugomas.
„Atlikote didelį ir prasmingą darbą. Informaciją, kuri yra nepatogi, sužinoti bei patikrinti tikrai sudėtinga. Bet ar po to, kai straipsnis išvys dienos šviesą, kas nors pasikeis? Kada nustosime bijoti vieni kitų ir institucijų bei išspręsime gyvenimo negandų prislėgtų neįgaliųjų problemas?“ – svarsto A. Astrauskas.
