„Be abejo bus ūgtelėjimas, bet ne iki tos ribos, kad mums kažkas grėstų ar reikėtų imtis radikalių priemonių. Tai 42-44 proc. nuo BVP, taip gali būti, bet kol kas spėlioti nėra reikalo“, – Seime žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.
„Skolinamasi ne tam, kad mes pravalgytume pinigus ir po to galvotume, kaip skolą grąžinti. Tai yra investicijos, tiek į mūsų žmones, tiek į ekonomiką, pramonę, technologijas ir investavę mes gausime grąžą“, – kalbėjo premjeras.
Jis teigė nenorėjęs prognozuoti, koks galėtų būti valstybės skolos padidėjimas dėl padidinto skolos limito.
„Šiandien galime remtis įvairiomis prognozėmis, kurios keičiasi kas 2-3 mėnesius, tai nespėliokime“, – sakė S. Skvernelis.
Kovo mėnesį Lietuvoje įvedus karantiną, Seime buvo nuspręsta padidinti Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą. Papildomos lėšos reikalingos kompensuoti mažėsiančias valstybės iždo pajamas ir sumažinti koronaviruso krizės įtaką Lietuvos ekonomikai
Statistikos departamentas balandį pranešė, kad 2019 metais valdžios sektoriaus skola padidėjo 2,202 mlrd. eurų ir nominaliąja verte metų pabaigoje sudarė 17,524 mlrd. eurų, arba 36,3 proc. BVP (6,3 tūkst. eurų vienam gyventojui)
Mastrichto kriterijai numato, jog valstybės skola neturėtų viršyti 60 proc. BVP ribos.
