Lietuvos prekių ženklų duomenų bazėje oficialiai skelbiama, kad gruodžio 2 dieną gauta paraiška registruoti prekės ženklą „Tėvynės labui“. Paraiška pateikta paties ministro pirmininko vardu, joje nurodytas ir jo gyvenamosios vietos adresas. Pačią paraišką pateikė advokatas Dominykas Vanhara.
Prekės ar paslaugos, kurios priskiriamos registruotam ženklui, registro pažymoje įvardijamos kaip „politinių susirinkimų rengimas“.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas patvirtino, faktą, kad toks prekės ženklas buvo registruotas ministro pirmininko vardu.
„S. Skvernelis rezervavo šį pavadinimą, nes jis buvo naudojamas rinkiminės kampanijos metu. Šis šūkis tiesiogiai siejasi su S. Skverneliu, todėl norima jį apsaugoti. Tai nereiškia, kad S. Skvernelis kuria partiją ar politinį judėjimą“, – portalui tv3.lt situaciją pakomentavo S. Malinauskas.
Sutapimas ar ne, tą pačią dieną, kai buvo pateikta paraiška registruoti prekės ženklą „Tėvynės labui“, Vyriausybė tvirtino patobulintą kitų metų valstybės biudžeto projektą.
Jį reikėjo gerokai pakeisti, nes ne tik opozicija, bet valdantieji buvo atmetę kai kurias Vyriausybės iniciatyvas didinti mokesčius, o daugelio išmokų didinimui pritarė. Dėl to susidarė planuotų biudžeto pajamų trūkumas ir ministrų kabinetui teko ieškoti kitų finansavimo šaltinių didesniems (ir tik nuo kitų metų liepos) vaiko pinigams, pensijoms ir kitoms išmokoms.
Primename, kad rugpjūčio pabaigoje Registrų centre buvo rezervuotas juridinio asmens pavadinimas „Tėvynės labui“. Tačiau ši rezervacija baigėsi gruodžio 6 d.
Šių metų prezidento rinkimuose S. Skvernelis dalyvavo būtent su šūkiu „Tėvynės labui“. Vis dėlto jis liko trečioje vietoje po Gitano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės.
Įstatyme numatyta, kad kandidatus į Seimo narius gali kelti: daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose partija, įregistruota Politinių partijų įstatymą ne vėliau kaip likus 185 dienoms iki rinkimų.
Vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jį parašais paremia ne mažiau kaip 1 tūkst. tos apygardos rinkėjų.
Taigi, jeigu S. Skvernelis su kokia nors nauja partija norėtų dalyvauti kituose rinkimuose ne tik vienmandatėje, bet ir daugiamandatėje apygardoje, ji turėtų būti įsteigta vėliausiai iki kitų metų balandžio.
Įstatyme numatyta, kad politinei partijai įsteigti būtina, kad ji turėtų ne mažiau kaip 2 tūkst. steigėjų.
Šie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus, taip pat priimti sprendimą dėl buveinės.
Nors per praėjusius Seimo rinkimus S. Skvernelis vedė LVŽS kandidatų sąrašą, pats jis niekada nebuvo jos nariu.
Politikos užkulisiuose seniai kalbama, kad LVŽS nariai pasiskirstę į dvi nesutariančias grupes. Vieni visiškai palaiko R. Karbauskį (pvz., Agnė Širinskienė), kiti palankesni S. Skverneliui (pvz., eurokomisaru tapęs Virginijus Sinkevičius ar Tomas Tomilinas).
