Šiuo metu toks reglamentavimas reguliuojamas Seimo pirmininko potvarkiu. Tačiau kilus diskusijoms dėl „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui neišduoto leidimo dirbti su įslaptinta informacija, S. Skvernelis teigė, jog tvarką reikėtų įtvirtinti Seimo statute.
Į Statutą siūloma įrašyti, kad Seimo pirmininkas turi teisę dirbti su bet kuria slaptumo žyma grifuota įslaptinta informacija. Tuo metu Seimo nariai išlaikytų ir šiuo metu galiojančią teisę dirbti su medžiaga, žymima „Riboto naudojimo“ – kai tai būtina jiems pagal vykdomas pareigas.
Seimui pritarus, Statute būtų įtvirtinta, jog leidimą dirbti su „Visiškai slaptai“ žymima informacija turėtų Seimo vicepirmininkai, opozicijos lyderis, Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Statute siūloma įtvirtinti reikalavimą turėti teisę dirbti su medžiaga, pažymėta grifu „Slaptai“, Audito, Ekonomikos, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų komitetams, ERK pirmininko pavaduotojams ir komiteto nariams. Pagal siūlomą projektą, teisę dirbti su slapta informacija privalėtų turėti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovai, tačiau iš šio komiteto narių to nebūtų reikalaujama.
Gauti leidimą dirbti su tokia informacija taip pat turėtų Antikorupcijos, Energetikos ir darnios plėtros komisijų vadovai. Tokį reikalavimą turėtų atitikti ir Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės ir Seimo laikinosios ar specialiosios tyrimo komisijų pirmininkai, pavaduotojai ir jų nariai.
Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas, pavaduotojas, ne tik šios delegacijos nariai, bet ir narius pavaduojantys politikai, kaip numatyta projekte, turėtų turėti teisę dirbti su slapta informacija.
S. Skvernelis taip pat siūlo nustatyti, kokios pasekmės kiltų, kai Seimo narys, kuriam užimant tam tikras pareigas, atitinkamo leidimo dirbti su grifuota medžiaga negauna arba jį praranda. Tokiais atvejais Seimo pirmininkas ar jo įgaliotas vicepirmininkas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas turėtų kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl parlamentaro patikrinimo.
VSD pateikus išvadą, kad Seimo nariui leidimas dirbti su įslaptinta informacija negali būti išduotas arba jo turėtas leidimas panaikinamas, Seimo pirmininkas inicijuotų politiko atleidimą iš pareigų.
Taip pat numatyta ir galimybė inicijuoti Seimo komiteto, komisijos ar kito padalinio sudėties pakeitimą, kuris neleistų užimti šių pareigų leidimo dirbti su įslaptinta informacija neturinčiam parlamentarui.
Kaip ELTA jau skelbė, praėjusią savaitę Seimo pirmininkas S. Skvernelis neišdavė „Nemuno aušros“ lyderiui R. Žemaitaičiui leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Jis pasirašė tai numatantį potvarkį.
Taip pat parlamento vadovas patikino inicijuosiąs pakeitimus Seimo delegacijoje NATO Parlamentinėje Asamblėjoje – pagal Seimo pirmininko potvarkį, jos nariai privalo turėti leidimus dirbti su įslaptinta medžiaga, todėl R. Žemaitaitis šiame formate likti negali. Šios delegacijos nariai turi turėti leidimus dirbti su informacija, žymima grifu „Slaptai“.
Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Seimo vadovui išvadą, kurioje prieštarauja, kad „Nemuno aušros“ pirmininkui R. Žemaitaičiui būtų išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Atlikto patikrinimo metu VSD nustatė, jog tam tikros parlamentaro savybės bei poelgiai gali kelti grėsmę patikėtos slaptos informacijos saugumui.
Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – šiuo atveju, Seimo pirmininkas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
