„Pandeminė situacija dar kartą parodė, kad turi turėti kažkokią alternatyvą. Jei mes kalbėjome ir dar galime kalbėti apie pagalbą įmonėms, ypatingai jų likvidumo užtikrinimą, tai surasti finansinį tarpininką, praktiškai misija buvo neįmanoma.
Todėl laikausi tokios pozicijos, kad kalbant apie verslo akreditavimą, ypatingai smulkaus ar vidutinio verslo, akreditavimo alternatyva galėtų būti. Skeptiškai žiūrėčiau, jei mes kalbėtume apie mažmeninės bankininkystės rinką. Manau, kad ta rinka pakankamai gerai užpildyta“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį kalbėjo S. Skvernelis.
Pasiteiravus, kiek valstybei kainuotų valstybinio banko įsteigimas, premjeras teigė, kad dabar reikia kalbėti ne apie tai.
„Aš manau, kad dabar reikia kalbėti apie patį principą. Vėl gi, tai priklausys nuo pačios licencijos išdavimo – tai nėra didelės sumos. Aišku, tai tam tikros rizikos. Reikia užtikrinti šito galimo banko veiklą – skaidrumą ir efektyvumą. Priklauso, koks valdymo modelis būtų pasirinktas. Manau, kad galėtų būti arti 50 proc. su valstybe ir 50 proc. su pačiu investuotoju“, – teigė S. Skvernelis.
Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad tokiame banke galėtų būti laikomi gyventojų indėliai.
Antradienį parlamentui bus pristatomas siūlymas įgalioti Vyriausybę nedelsiant pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais ir svarstyti galimybę valstybei dalyvauti kredito įstaigų kapitale.
Banką siūloma steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu. Valstybinis plėtros bankas turėtų bankinę licenciją, jį prižiūrėtų Lietuvos bankas.
Seimo opozicija sako, kad valstybinio banko sumanymas tėra priešrinkiminis triukas ir siūlo įvertinti, kas dabar yra svarbiau – skolintos investicijos į tokį banką ar atlyginimų ir pensijų didinimas, tačiau dalis parlamentarų tokiam bankui pritaria ir sako, kad jis sudarys konkurenciją komerciniams bankams, verslui bus prieinamesnės paskolos, o periferijos gyventojams – bankinės paslaugos.
Seimo Teisės departamento teigimu, Europos Sąjungoje funkcionuoja bendra vidaus rinka, kurioje turi būti sudaromos vienodos konkurencijos sąlygos visoms kredito įstaigoms, todėl net ir tuo atveju, jeigu valstybinis plėtros bankas būtų steigiamas atskiru įstatymu, banko steigimas ir veikla turėtų atitikti ES reikalavimus dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos arba turėtų būti vedamos derybos su ES institucijomis dėl išimčių taikymo.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.
