„Pagal pirminius rezultatus, tai matytųsi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, socialdemokratai, Darbo partija, gal dar kas nors praeis.
Aš tikiuosi, kad bus ir mūsų dabartiniai koalicijos partneriai – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga ir ant ribos balansuoja Socialdemokratų darbo partija, taip pat neaišku, kaip bus su „Laisve ir teisingumu“, – sakė premjeras ir kaip alternatyvą jis įvardino konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koaliciją.
„Pergalė – kai užimama pirma vieta. Jei rimtai, manau, kad pergalė būtų, jei po rinkimų turėtume centro–kairės Vyriausybę ir daugumą Seime“, – sakė S. Skvernelis.
Nemato savęs su konservatoriais
Pasak premjero, jis savęs nemato valdančiojoje daugumoje su konservatoriais: „Partija laisva valia gali spręsti ir Seimo frakcijoje, kur ir kokia koalicija bus, bet aš asmeniškai savęs tokioje valdančioje daugumoje nematau.
Kalbant apie dabartinę partijos vadovybę, tuos lyderius, kurie yra Seime – tai man jie nėra priimtini nei kaip politikai, nei kaip žmonės“, – sakė S. Skvernelis.
Paryčiais jau tikisi kalbėtis su kitomis partijomis
Pasiteiravus, ar su kažkuo jau kalbėjo apie bendradarbiavimą po rinkimų, premjeras teigė, kad su niekuo, išskyrus dabartinius koalicijos partnerius.
„Su niekuo, išskyrus dabartinius mūsų koalicijos partnerius. Kiti atstumų laikėsi, bandė visokių istorijų ir sutarimų daryti su keistomis koalicijomis. Manau, kad šiandien jau paryčiui bus galima, jei kas ištvers, su kažkuo kalbėtis. Arba rytoj.
Galimas toks variantas, kad po tų pirmųjų rezultatų daugiamandatėje, matysime, kas yra antrajame ture, gali susiformuoti centro–kairės blokas, kuris sutiks bendradarbiauti antrose turose ir formuoti kaip blokas Vyriausybę. Gali būti ir atvirkščiai“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak norėtųsi, kad koalicijos partneriai Lietuvos lenkų rinkimų akcija - krikščioniškų šeimų sąjunga ir LSDDP peržengtų rinkimų kartelę. S. Skvernelis nespėliojo, kiek galėtų valstiečiai gauti balsų. Jis tikisi, kad penkios ar šešios partijos turėtų pereiti 5 proc. barjerą, kuris būtinas patekti į Seimą.
Nelaiko savęs favoritu apygardoje
„Valstiečių“ sąrašo lyderis taip pat pasidžiaugė dideliu rinkėjų aktyvumu bei pripažino, kad didesnis aktyvumas miestuose didesnės naudos duos dešiniosioms partijoms.
„Aš džiaugiuosi pakankamai dideliu aktyvumu, žinant kokiomis sąlygomis mes šiemet balsuojame, o miestuose natūralu, kad didesnis aktyvumas reiškia, jog daugiau balsų surinks dešiniosios partijos“, – svarstė S. Skvernelis.
Jis kandidatuoja sostinės Pilaitės-Karoliniškių apygardoje, kuri yra viena aktyviausių – naujausiais duomenimis čia balsavo 52,76 proc. rinkėjų.
S. Skvernelis nesiryžo spėlioti, ar didelis aktyvumas turės įtakos jo asmeniniams rezultatams.
„Nereikėtų dabar spėlioti, žinant, kad apygardos ribos pasikeitusios ir daugiau yra koncentruojamasi į Pilaitę, tai visko gali būt“, – teigė S. Skvernelis.
Jis tvirtino nelaikantis savęs favoritu savo apygardoje, didžiausiais savo konkurentais jis įvardino Liberalų sąjūdžio kandidatą Eugenijų Gentvilą, „Laisvės partijos“ kandidatę Ievą Pakarklytę ir konservatorių iškeltą Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę.
Pasak premjero, rinkėjų aktyvumui galėjo turėti įtakos ir koronaviruso pandemija.
„Rezultatai turbūt ne tik Lietuvoje sunkiai nuspėjami, kadangi balsuoja visi keistose sąlygose ir tai lemia rinkėjų aktyvumą. Tie žmonės, kurie bijo, turi sveikatos problemų, turbūt neatėjo, jaunesni žmonės yra aktyvesni, jiems mažesnė rizika yra, bet nespėliokime, nedaug liko laukti“, – svarstė S. Skvernelis.
2016 metais S. Skvernelis pergalę tuometinėje Karoliniškių vienmandatėje apygardoje šventė po antro turo, antras liko konservatorių kandidatas Kęstutis Masiulis.
Seimo rinkimų naktis valstiečių būstinėje: atvertė kortas – su Šimonyte ir Landsbergiu jiems nepakeliui
Lietuvos politinės partijos laukia rinkimų rezultatų. Vieni jų laukia restoranuose, o valstiečiai – Konstitucijos prospekte esančiame kabinete. Portalo tv3.lt žurnalistai lankosi politinių partijų būstinėse. Kokios politikų nuotaikos ir lūkesčiai?
Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad nuotaikos yra geros, tačiau dėl koronaviruso krizės partijos būtinėje susirinko vos keletas partijos narių. Rinkiminę naktį pas valstiečius būstinėje nelūžo ir stalai nuo vaišių, buvo galima pamatyti tik truputį saldumynų ir gaiviųjų gėrimų.
„Kvietėme vienmandatininkus, mūsų komunikacinės grupės žmones. Mes galvojome, ko mažiau mūsų būtų, kad mažiau rizikų kiltų“, – kalbėjo R. Karbauskis.
„Nuotaikos geros, nes mes bijojome dėl šių rinkimų. Jie vyksta koronaviruso krizės metu. Rinkimų tokių neturėjom. Skaičiai kol kas matau, 47 proc. ir padidės. Tai geras aktyvumas. Tikiuosi, kad žmonės bus išsirinkę tinkamą valdžią, o kokia ji bus, pamatysime po kelių valandų.
Mes labai norėtume formuoti valdančiąją daugumą sekančioje 13 Seimo kadencijoje. Ar užteks balsų – tai pamatysime po antrojo turo, nes po pirmojo turo dabar niekas nebus aišku“, – sakė R. Karbauskis.
R. Karbauskis sunkiai drįso prognozuoti, ar jų vienmandatininkai po pirmojo turo išplėš pergalę, tik įvardijo Rimos Baškienės pavardę: „Mes turėjome labai daug vienmandatininkų – tai bus jiems egzaminas.“
Prakalbo apie koaliciją: su Šimonyte ir Landsbergiu neįsivaizduoja
R. Karbauskis teigė, kad po pirmojo turo dar ankstoka dėlioti koaliciją. Pasiteiravus, ar yra partijų, su kuriomis neitų po rinkimų į koaliciją, R Karbauskis sakė, kad nelabai galėtų išskirti tokių, bet vėliau įvardijo konservatorius.
„Žinau S. Skverneliu žodžius, kad jis nemano, kad koalicijoje reikėtų dirbti su konservatoriais. Su tais konservatoriais, kuriems vadovauja Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis, tikriausiai sunku būtų tikėtis eiti. Bet jei ten po reitingavimo dominuos krikščionys demokratai – tai gali būti kitaip“, – sakė R. Karbauskis.
Socialdemokratai teigė, kad po rinkimų turės jų atsiprašyti, žurnalistai klausė, ar planuoja tą daryti: „Jei jie parems mūsų kandidatus antrajame rinkimų ture, kur kovosime su konservatoriais, jei tokių apygardų bus, tokiu atveju, tą padarysiu, bet kiek žinau, jie to nedarys.“
Pasak jo, antrajame ture, kur kovos socialdemokratai su konservatoriais ar liberalais, tai žada remti socialdemokratus: „Taip darysime visų ir su visų kitų partijų atžvilgiu, kurios galėtų būti centro kairės koalicijoje. Jų reikalavome, prašėme pasakyti, kaip jie darys. Bet šnekėdami apie tai, kad centro kairė ura jų misija – jie vis dėlto to nepasakė. Kiek žinome, jų pažadai yra dešiniajai pusei remti.“
Pasak valstiečių vedlio, centro kairės koalicijoje dar galėtų būti Darbo partija, „Laisvė ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškųjų šeimų sąjunga.
R. Karbauskis sako nemanantis, kad didesnis rinkėjų aktyvumas miestuose nei kaimiškose vietovėse gali turėti įtakos jo partijos rezultatams.
„Nematau didelio skirtumo. Manau, kad truputį pasikeitė situacija nuo 2016 metų ir dabar turėtų Vilniuje, Kaune būti didesnis pasiskirstymas miestuose tarp partijų“, – sakė R. Karbauskis.
„Kaimiškose savivaldybėse turbūt kitaip šiek tiek bus – mažiau turbūt liberalios partijos gaus balsų, bet pamatysime, ką dabar spėlioti“, – pridūrė jis.
Valstiečių lyderis taip pat teigė nemanantis, kad rinkėjų aktyvumui įtakos turėjo sekmadienį pliaupęs lietus.
„Aktyvumas tikrai didelis, vertinant visas aplinkybes. Aišku, dargana galbūt galėjo nulemti procentą žmonių, bet 37-ar 38 proc., kiek ten jų bus galutinai, yra labai geras rezultatas“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.
Valstiečių vedlys teigė, kad per koronaviruso pandemiją svarbiausia jiems buvo apsaugoti žmones. Kaip tai galėjo paveikti rinkimus, jis teigė, kad sunku pasakyti, bet pripažino, kad buvo matomi daugiau nei kitos partijos.
Seimo rinkimai – pagrindiniai faktai
Šį sekmadienį Lietuvoje vyksta eiliniai Seimo rinkimai – Lietuvos piliečiai rinks 13-ąjį Seimą, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo tai yra aštunti eiliniai rinkimai.
Seimų numeracija skaičiuojama nuo praėjusio amžiaus pirmosios pusės, 1920–1940 metais veikusių I–IV Seimų, 1920–1922 metais veikęs Steigiamasis Seimas neskaičiuojamas. Nepriklausomybę atkūrusi Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dirbo 1990–1992 metais.
Rinkėjų skaičius. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) patvirtintuose rinkėjų sąrašuose yra 2 mln. 449 tūkst. 683 balso teisę turintys piliečiai. Prieš ketverius metus rinkėjų sąraše buvo 2 mln. 504 tūkst. 267 rinkėjai, 2012 metų Seimo rinkimuose balsavimo teisę turėjo 2 mln. 442 tūkst. 587 rinkėjai.
Apygardos. Seimo rinkimuose ketverių metų kadencijai renkamas 141 parlamentaras: 70 – pagal sąrašus ir 71 – vienmandatėse apygardose. Šiuose rinkimuose pirmą kartą sudaryta atskira apygarda užsienio lietuviams – Pasaulio lietuvių, atsižvelgus didelį skaičių užsienyje dalyvavusių rinkėjų per pastaruosius rinkimus.
Kandidatai. Iš viso rinkimuose dalyvauja 1754 partijų iškelti bei savarankiškai išsikėlę kandidatai, 1170 arba 66,7 proc. vyrų ir 584 arba 33,3 proc. moterų. Palyginti su 2016 metų rinkimais, į Seimą kandidatuoja 339 žmonėmis daugiau – prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 1416 kandidatų.
Portretas. VRK sudarė statistinį kandidato portretą, tai – aukštąjį išsilavinimą turintis penkiasdešimtmetis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia beveik 147 tūkst. eurų.
Partijos. Į Seimą kandidatų sąrašus iškėlė 17 partijų, koalicijų nesudaryta. Per 2016 metų rinkimus kandidatų sąrašus diaugiamandatėje apygardoje kėlė 12 partijų ir dvi koalicijos, iš jų į Seimą pateko šešios partijos.
Kartelė. Daugiamandatėje apygardoje mandatų gauna partijos, surinkusios ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Partijų koalicijoms kartelė siekia 7 proc. nuo visų dalyvavusių rinkėjų balsų.
Antrasis turas. Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 25 dieną. Jame vienmandatėse apygardose varžysis du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai. Kandidatas laimi jau pirmajame ture, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. tos apygardos rinkėjų ir kandidatas surinko per 50 proc balsų arba su mažiau kaip 40 proc. aktyvumu gavęs ne mažiau kaip penktadalį visų tos rinkimų apygardos rinkėjų balsų. Per 2016 metų rinkimus į Seimą jau pirmojo turo metu buvo išrinkti trys politikai.
Piesaika. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Išrinktas Seimo narys įgaliojimus įgyja po priesaikos. Įprastai pirmas naujojo Seimo posėdis vyksta lapkričio viduryje.
