Su Lenkijos ministru pirmininku susitikęs S. Skvernelis sako išgirdęs aiškų nusistatymą, kad energija iš Baltarusijos atominės elektrinės negali patekti į Lenkijos rinką.
„Jeigu vienokie ar kitokie Baltijos valstybių veiksmai leis patekti šitai elektros energijai į Lenkijos rinką, tai gali mums iškilti grėsmė su sinchrozniacijos projekto sėkmingu įgyvendinimu“, – žurnalistams penktadienį sakė S. Skvernelis po dvišalio pokalbio su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu.
BNS paklaustas, ar dėl nesugebėjimo susitarti Lenkija gali keisti poziciją dėl jūrinės elektros jungties su Lietuva, S. Skvernelis sakė, kad „visko gali būti“.
„Aš manau, kad visko gali būti, nors dabar tie sprendimai yra priimti, projekte kartu dalyvaujame, bet projekto tikslas ir yra padaryti taip, kad 2025 metais būtų sinchronizacija ir mes nekalbėtume apie galimybę tokiai elektrai patekti į Lenkiją“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Tai tam tarpiniam laikotarpy yra reikalingas ne tik techninis sprendimas, ką mūsų partneriai sako, bet ir politinis sprendimas, nes kitaip gali būti pasekmės įvairios“, – pridūrė jis.
Lietuva, Latvija ir Estija šiuo metu veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Po ilgų tarpusavio ginčų Baltijos šalys pernai patvirtino, kad su Vakarų Europa sinchronizuosis per Lenkiją.
Lietuvai iki šiol nepavyko įtikinti kaimyninės Latvijos įsipareigoti boikotuoti Astravo AE energiją, kol nebus baigtas sinchronizacijos projektas.
Latvijos vyriausybė teigia, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, ji dėl techninių ir ekonominių priežasčių pereis prie elektros prekybos su Rusija. Tai gali atverti galimybę per Rusiją į Baltijos šalių rinką patekti Astravo elektrai.
Įgyvendinant sinchronizacijos projektą, Baltijos jūra tarp Lenkijos ir Lietuvos numatoma nutiesti povandeninį kabelį „Harmony Link“.