Kalbėdamas apie savo planus politikoje kitąmet, S. Skvernelis teigia, kad daug kas priklausys nuo sveikatos, mat šiuo metu premjeras kovoja su vėžiu. Taip pat, anot S. Skvernelio, sprendimą lems ir politiniai niuansai – „politinis laukas ir programiniai tam tikri dalykai“.
„Bet kokiu atveju, tuos visus metus dirbant, valstiečiai, jeigu jie tikrai dalyvaus rinkimuose, aš esu jų Vyriausybės deleguotas ministras pirmininkas, tai nesvarbu, ar dalyvausiu rinkimuose, ar ne, mes darysime viską, kad politinė jėga tikrai galėtų sėkmingai pasirodyti“, – tv3.lt kalbėjo S. Skvernelis.
Reitingai nedomina
Kaip rodo naujausi partijų reitingai, šiuo metu rinkėjų simpatijas užkariavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), o LVŽS kartu su Lietuvos socialdemokratų partija dalinasi antrą ir trečią vietas.
Už konservatorius lapkritį būtų balsavę 19,1 proc. respondentų, o už valstiečius – 7,5 proc. Rinkėjų apklausą lapkričio 19–29 dienomis atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ portalo Delfi užsakymu.
Vis dėlto S. Skvernelis tvirtina į reitingus nežiūrintis ir jie esą neturi įtakos jo apsisprendimui, ar 2020 metų Seimo rinkimuose jis dalyvautų su valstiečiais, ar su kita politine jėga.
„Tai neesminiai dalykai. Su valstiečiais irgi bus kuriama nauja rinkiminė programa, kalbėsime apie esminius, programinius dalykus, pažangą, pokyčius. Ir tai bus svarbiausi dalykai“, – tvirtino premjeras.
„Antivalstybinė partija“
Paklaustas, ar mano, kad po kitų Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją galėtų formuoti TS-LKD ar kita politinė jėga, S. Skvernelis teigia, kad konservatoriai rinkimų nelaimės, jei rinkėjai mąstys kritiškai.
„Tai yra antivalstybinė partija, kuri skurdino žmones, niekada neįgyvendino, nepadarė nė vieno strateginio projekto, Lietuvai reikalingo“, – tikino ministras pirmininkas.
Paprašytas patikslinti, kodėl TS-LKD pavadino antivalstybine partija, S. Skvernelis tvirtino, kad ši politinė jėga veikia prieš Lietuvą.
„Jūs pasakykite, kada ji veikė už valstybę? Ji daro visus žingsnius, kurie galiausiai nukreipti prieš mūsų valstybę arba visuomenę. Žmonės buvo skurdinami, buvo įvairūs sprendimai, kurie finansinę naštą užkrovė ne vienam dešimtmečiui į priekį, padaryti nesuprantami sprendimai“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Jis atmeta argumentą, kad konservatoriai valdančiąją koaliciją paskutinį kartą formavo sunkmečiu (2008–2012 m.), todėl turėjo priimti gana nepopuliarius mokestinius ir finansinius sprendimus.
„Nereikia vien tik krizės laikotarpį minėti. Jie buvo ne vieną kartą valdžioje. Aš manau, jeigu žmonės kritiškai mąstantys, jie pasirinks kitas politines jėgas. Taip, gali būti teoriškai, šita politinė jėga gali surinkti daugiausiai balsų. Bet kas su ją sudarys koaliciją? Aš nežinau, ar atsiras kokia nors partija, kuri norės su tokiu partneriu turėti koaliciją“, – sakė premjeras.
S. Skvernelio manymu, visos centro ir centro-kairės partijos turėtų pasiekti politinį susitarimą, kad „net iki rinkiminiame laikotarpyje arba po rinkimų būtų padaryta centro-kairės koalicija ir būtų valstybės progresas, o ne regresas, tenkinant vienos politinės grupės interesus“.
Vertindamas LVŽS perspektyvas artėjančiuose rinkimuose, S. Skvernelis abejoja, kad partijai pavyks pakartoti 2016-ųjų rinkimų sėkmę.
„To neįmanoma pakartoti. Bet [pavyktų] susitelkus ir turint gerą rinkiminę programą, galiausiai perteikiant tuos darbus, permušant informacinę blokadą apie darbus, kada žmonės patys jaučia, mato, kaip keičiasi jų gyvenimas, jeigu žmonės pagalvos apie tai ir pagalvos, kaip buvo anksčiau“, – svarstė premjeras.
Kviečiame žiūrėti visą pokalbį su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu.
