„Tikrai ne“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras, paklaustas, ar jo turima informacija netrukdo darbui su šios politikės atstovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcija Seime.
Vyriausybės vadovas patvirtino prieš pusantrų metų gavęs informacijos apie I. Rozovą, tačiau jos nekomentuoja sakydamas, kad ji nevieša.
„Laikausi principo, kad būtina žinoti. Ką man būtina žinoti, tą ir žinau“, – teigė jis.
S. Skvernelis sakė neaptaręs I. Rozovos klausimo su LLRA–KŠS vadovais.
„Nemačiau reikalo to daryti“, – teigė jis.
I. Rozova praėjusią savaitę BNS patvirtino, kad dvejus metus nebeturi leidimo dirbti su slapta informacija. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai patvirtino, kad jai leidimas neišduotas dėl anketoje specialiosioms tarnyboms nenurodytų susitikimų su Rusijos diplomatais. Apie tai pernai sausį informuotas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Ši informacija į viešumą iškilo NSGK ėmus domėtis parlamentarės vizitu į ortodoksų renginį Gruzijoje – jame buvusio Rusijos Dūmos deputato pasisakymas iššaukė masinius protestus šalyje, Valstybės saugumo departamentas informavo, kad šis formatas išnaudojamas Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti.
NSGK vadovas Dainius Gaižauskas trečiadienį pranešė, kad komitetas Seimui siūlys sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagos apie I. Rozovą. Tyrimą laikinosios komisijos teisėmis atliktų pats NSGK.
S. Skvernelis nenorėjo vertinti šios iniciatyvos, galimos apkaltos Seimo narei. Jis pabrėžė, kad I. Rozova „nėra, nebuvo ir nebus Vyriausybės narė“, todėl imtis priemonių, anot jo, turi kitos institucijos, „kurios atsakingos pagal pareigas“.
