Premjeras pirmiausia kalbėjo apie biudžetą, jis sakė, kad Vyriausybė pritarė biudžetui. Pasak S. Skvernelio, buvo diskusijų, bet Vyriausybė pateikia subalansuotą biudžetą.
Biudžetas dosnus, bet ar visiems?
„Jis skirtas mažinti skurdą, didžiausia dalis skiriama socialinės apsaugos sričiai. Pagal patobulintą projektą didės vaiko pinigai ir kitos išmokos“, – sakė premjeras. Tiesa, vaiko pinigai didės ne visiems, o tik daugiavaikėms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms, socialiai remtiniems vaikams. Vyriausybė siūlo atidėti bendrų vaiko pinigų didinimą iki 2020-ųjų liepos.
Anksčiau Vyriausybė buvo numačiusi vaiko pinigus nuo dabar esančių 50 iki 60 eurų didinti jau nuo sausio. Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad toks sprendimas priimtas balansuojant biudžetą, nes didinamos išlaidos kitoms sritims.
„Dėl to, kad šiandien yra tokia realybė. O realybė tokia, kad visoms sritims trūksta. Susikoncentravome į tai, kas svarbiausia: vieniši tėvai, auginantys vaikus, ir nepasiturinčios šeimos“, – Vyriausybėje žurnalistams pristatydamas kitų metų biudžeto projektą pirmadienį sakė S. Skvernelis.
S. Skvernelis sako, kad koalicija dėl tokio siūlymo neturėtų susvyruoti, o patys sprendimai esą dar gali keistis Seime priėmus įstatymų pakeitimus, kurie leistų didinti pajamas.
„Negrius koalicija, jei bus priimti pajamas gausinantys įstatymų projektai. Tos sumos ir datos gali keistis“, – teigė S. Skvernelis.
Anot premjero, kitais metais bus įgyvendintas susitarimas su medikų profesinėmis sąjungomis. Vaiko pinigai, pasak premjero, taip pat didės. Daugiau pinigų bus skurde esantiems vaikams, senatvės pensijos taip pat didės. Minimali mėnesinė didės į rankas 41 euru. Pasak premjero, tai realistinis ir subalansuotas biudžetas, jis bus perteklius ir tikima, kad Seime biudžetui bus pritarta.
Švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti papildomai skiriama 10,3 mln. eurų, mokytojų – 15,6 mln. eurų, dėstytojų ir mokslininkų – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų – 11,2 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų – 6,4 mln. eurų. Taip pat dar papildomai, palyginti su pirminiu biudžeto projektu, skiriama bibliotekoms (0,3 mln. eurų), Kultūros ministerijos pavaldžių įstaigų finansavimui (1,12 mln. eurų).
Medikų atlyginimams didinti papildomai, palyginti su pirminiu biudžeto projektu, skiriama 40 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai 122 mln. eurų), ugniagesių – 4 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai 11,7 mln. eurų), policijos darbuotojų – 3,5 mln. eurų (palyginti su 2019 metų pabaiga papildomai 7,3 mln. eurų).
„Vaiko pinigai“ neįgaliems, gausių ir nepasiturinčių šeimų (su priedu) nuo 2020 metų sausio 1 dienos padidės 20 eurų (nuo 70 iki 90 eurų), palyginti su šiais metais. Nuo 2020 metų liepos 1 dienos visiems vaikams bus skiriama dar po 10 eurų.
Senjorų vidutinė senatvės pensija didės 30 eurų (nuo 345 iki 375 eurų), o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurais (nuo 364,5 iki 397 eurų). Bazinės pensijos indeksavimui nuo 2020 metų liepos 1 dienos papildomai skiriama dar 15,9 mln. eurų, arba vidutiniškai 3,5 eurų žmogui.
Premjeras taip pat patikino, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bus ieškomas naujas ministras vietoje Virginijaus Sinkevičiaus, bet tai nutiks tik po biudžeto priėmimo.
Premjeras: nematau teisinio pagrindo ministrui trauktis
Premjeras neišvengė klausimų ir apie J. Narkevičių. S. Skvernelis aiškino, kad pretenzijos ministrui turi būti teisiškai įvertintos ir patikrintos.
„Norėdamas priimti sprendimą pirmiausia turiu vadovautis teisiniais faktais, nematau nė vieno teisinio fakto, pagal kurį būtų galima reikšti pretenzijas ministrui, kad jis turėtų trauktis. Gal aš kažko nežinau, kažko nemačiau, bet tos pretenzijos, kurios pareikštos ministrui teisiškai nėra patikrintos, nes kai kas apsirodė, švelniai tariant netiesa“, – apie ministro J. Narkevičiaus likimą kalbėjo premjeras, sakydamas, kad ministras, pasirodo, net namo prie ežero neturi.
S. Skvernelis aiškino, kad apie susidariusią situaciją jis turi pakalbėti su prezidentu.
„Kai bus įvertintos visos aplinkybės dėl kitų minimų faktų, tada aš susitiksiu su prezidentu, gerbiu jo nuomonę. Galbūt prezidentas turi dar kažkokių argumentų, kurių aš nežinau. Ir pasikalbėjęs su prezidentu priimsiu sprendimą, bet nedarysiu nieko skuboto, kas galėtų griauti valdančią`ją koaliciją ar turėti įtakos Vyriausybės stabilumui“, – sakė premjeras.
Jis tikino nematantis jokio konflikto su prezidentu, bet nori su juo susitikti ir išgirsti argumentus.
Tai, kad susisiekimo ministras J. Narkevičius turėtų trauktis iš savo posto, ketvirtadienį per savo patarėją paragino Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. J. Narkevičius per kelias paskutines savaites spėjo įklimpti į ne vieną skandalą. Jis kaltintas valgęs už valstybinių įmonių pinigus Dubajuje ir Minske, dukterį apgyvendinęs Seimo viešbutyje, galimai brakonieriavęs ežere Trakuose ir keistomis aplinkybėmis atleidęs „Lietuvos pašto“ valdybą.
„Ministras savo sprendimais parodė, kad jo veiklos ir darbo kultūra yra netinkama šioms atsakingoms pareigoms XXI amžiaus Vyriausybėje. Prezidentas laukia, kad premjeras nedelsdamas priimtų principingą sprendimą dėl ministro ateities. Prezidentas mano, kad valdančioji koalicija ir ministrą delegavusi partija gali pasiūlyti kitą kandidatūrą“, – kalbėjo prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.
Tiesa, R. Karbauskis praeitą savaitę aiškino, kad susisiekimo ministrui nėra pagrindo trauktis. Esą puolimas prieš ministrą yra siekimas sužlugdyti Lenkų rinkimų akciją, kuri yra viena iš koalicijos partnerių.
Apie kelio remontą turi savo nuomonę
Atsakinėdamas apie kelią greta savo namų, dėl kurio kilo nemenkas skandalas, premjeras sakė, kad bendruomenė prisidėjo savo veiksmais ir lėšomis prie to kelio sutvarkymo.
„Kelias, kurio laukė penki kaimai 30 metų, buvo pradėtas remontuoti. <..> Mano, kaip opozicijos lyderis išsireiškė, asmeninis keliukas, prieš tris metus kaimynų susitarimu buvo išasfaltuotas už savo lėšas. Vilniaus rajono savivaldybė nusprendžia, kur tas lėšas skirti ir kaip prioretizuoti kelius“, – kalbėjo premjeras apie kelio asfaltavimo klausimus, kurie kilo, kai buvo sutvarkytas kelias, vedantis į jo namus.
Premjero sveikata šlubavo
Premjeras spaudos konferencijoje taip pat sakė, kad jam medikai liepė ilsėtis ir nebūti darbe, tai jis taip ir daro.
„Didžiausia rizika yra infekcija, bakterija ir virusas. Kai tiek daug žmonių, nežinau, kas ką nešioja“, – apie savo sveikatą sakė premjeras. Jis darbe nebuvo dešimt dienų.
Praeitą savaitę buvo pasirodę žinių, kad premjeras serga ir guli ligoninėje. Sklido kalbos, kad premjerą užklupo plaučiu uždegimas, bet jo patarėjas šią žinią paneigė.
„Per tą laiką, kol premjero nebuvo, jis nemažą laiko dalį praleido Santaros klinikose. Buvo daromi tyrimai ir buvo kitų priežasčių, kodėl jis ten turėjo būti. Jis tikrai savo sveikatos būklę galės pakomentuoti pats. Šią savaitę jis jau yra grįžęs iš Santaros klinikų į namus, taip pat yra užtikrinama medikų priežiūra ir paisoma jų rekomendacijų“, – tv3.lt penktadienį kalbėjo premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Jis paneigė praeitą ketvirtadienį žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad premjerą pakirto plaučių uždegimas. Anot S. Malinausko, jei neatsiras naujų aplinkybių, susijusių su sveikata, S. Skvernelis jau pirmadienį grįš į darbą. Premjero nedarbingumas tęsiasi nuo praėjusios savaitės trečiadienio. Penktadienį pranešta, kad premjero dėl sveikatos priežasčių darbe nebus ir penktadienį.
Laikino nedarbingumo dienomis S. Skvernelį pavaduoja energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. S. Skvernelis rugpjūčio pabaigoje paskelbė, kad serga limfoma, todėl kai kuriomis dienomis per gydymo procedūras teigė negalėsiantis būti darbe.
