G. Leperskas pabrėžia, kad augintinių ekskrementus dabar jau susirenka dauguma šeimininkų, tačiau vis dar atsiranda tokių, kurie šios taisyklės nepaiso.
„Vis dar pasitaiko, bet būna pavieniai ir jeigu dar giliau pastudijavus, dažnai paaiškėja, kad viename name yra koks vienas žmogus, kuris nerenka, ir jeigu jis išveda šunį du kartus per dieną, tai jau dvi krūvelės, o per mėnesį tai gali būti 60 krūvelių.
Mums jų atrodo labai daug, bet realiai yra tik vienas žmogus, kuris nesusirenka“, – Žinių radijo laidoje kalba G. Leperskas.
Šeimininkai pamiršta svarbią taisyklę
Nepaisant to, keturkojų savininkai dažnai pamiršta ir kitą svarbią taisyklę – šunis vedžioti su pavadėliu.
„Jeigu žmogus yra gyvenime nukentėjęs nuo šuns, tarkime, blogiausias atvejis – apkandžiojo, tai net matydamas palaidą šunį už 10 ar 20 metrų, jis nesijaučia saugiai ir jis tikrai nežino, kad tas šuo nepuls, nebėgs ir nešoks ant jo“, – atkreipia dėmesį Viešosios tvarkos vyresnysis patarėjas.
„Jis gali ant vaiko užšokti jį pargriauti, o mažas vaikas prasiskelti galvą. Net jeigu aš eisiu ir užšoks ant manęs su purvinom kojytėm, aš po to turėsiu skalbti rūbus arba moterims labai lengvai pėdkelnis plyšta, striukės, jeigu plonesnės būna, irgi labai lengvai plyšta nuo nagučių.
Tai tikrai neleiskime savo gyvūnams taip elgtis ir nepridarykime bėdų kitiems. Atsakykime už save ir už savo augintinį, tada viskas bus tvarkoje“, – Žinių radijo laidoje įspėja pašnekovas.
Gyventojai skundžiasi kaimynų augintinių keliamu triukšmu
Nereta problema, kuri dėl augintinių iškyla daugiabučio gyventojams, yra augintinių keliamas triukšmas.
Ji esą yra didesnė tada, kai šeimininkų nėra namuose, mat kai gyvūnas su šeimininku, jis laimingas ir patenkintas, o jam išėjus ima leisti garsus.
„Gauname tokius skundus, dažnai matome, kad kaimynas su kaimynu nebendrauja, iškart rašo skundą savivaldybei ir tik tada žmogus jau iš mūsų sužino, kad jo gyvūnas pasilikęs vienas namuose stūgauja ar loja, ar kažką daro“, – sako G. Leperskas.
Todėl pataria tokiu atveju pirmiausia pasikalbėti su kaimynu, o jeigu niekas nesikeičia, tada kreiptis į savivaldybę.
Tiesa, pareigūnai ir šiuo atveju bausti neskuba, pirmiausia esą informuoja šeimininką, ką galima padaryti, ir tik jeigu šeimininkas problemos nesprendžia, jį baudžia.
„Galiu pasakyti savo kolegos pavyzdį, kuris irgi iš kaimyno sužinojo apie tokią problemą. Tiesiog sako: „Nuėjau į prekybos centrą, nupirkau kiaulės didelį kaulą ir be mėsos palikau. Realiai jis [šuo] paėst negali, bet turi užsiėmimą, žaidimą žaidžia, dūksta su tuo kaulu ir pasibaigė triukšmas“, – pateikė pavyzdį Žinių radijo pašnekovas.
Gresia baudos iki 230 eurų
G. Lepersko teigimu, Viešosios tvarkos grupės pareigūnai neretai sulaukia gyventojų skundų dėl palaidų keturkojų, tuomet jie esą vyksta į tas vietas ir atlieka patikrinimus.
O gyventojams nusiuntus filmuotą ar fotografuotą medžiagą, kur žmogus nesilaiko teisės aktų, viešosios tvarkos grupės pareigūnai jau žino, ko ieškoti atvykus į vietą.
„Sutiktus žmonės [pareigūnai] iš pradžių geranoriškai informuoja. Jeigu mato, kad tie patys žmonės toliau vedžioja, pažeisdami taisykles, nelieka kito kelio, kaip juos bausti.
Kartais tie žmonės, kurie piktybiškai nesilaiko teisės aktų, sako, kad jie pirmą kartą čia vedžioja. Kai pateikiame nuotraukas ar vaizdo įrašus, kuriuose matosi, kad jie ne pirmą kartą jau vedžioja, tada būna truputėlį kita kalba“, – tvirtina jis.
„Už šituos išvardintus pažeidimus bauda pirmą kartą yra iki 120 eurų, pakartotinai, nesvarbu kiek kartų bus tas pakartotinis pažeidimas, bauda jau bus iki 230 eurų“, – pažymi Viešosios tvarkos grupės vyresnysis patarėjas.
Visą Žinių radijo laidą „Ekspertai pataria“ su Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vyresniuoju patarėju Gintaru Lepersku klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
