Skubiosios medicinos gydytojas rezidentas, Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos pirmininkas Karolis Kilčauskas pastaruoju metu daug dėmesio pritraukė dėl įrašo socialiniame tinkle, kuriame gana be skrupulų išdėstė sudėtingą situaciją, su kokiomis tenka susidurti dirbant Kauno klinikoje.
Jis neslepia, kad dėl dabar antrą kvėpavimą įgaunančios pandemijos pasimetimas neišvengiamai paliečia ir gydymo įstaigas.
„Jo yra tarp įstaigų, ir jų viduje. Iššūkis yra didžiulis, reikalaujantis ir neeilinių vadybinių sugebėjimų, ir ekspertinių žinių. Bet yra tam tikri principai, kurių galima pasigesti – tai susikalbėjimo sveikatos sektoriuje tarp atskirų dalyvių, tarp įstaigų, tarp skyrių, tarp klinikų įstaigos viduje. Jei ir anksčiau buvo tos problemos, pandemijos metu jos tik paaštrėjo“, – teigė jaunasis gydytojas.
Situaciją ligoninėje apibūdinote gana pesimistiškai – „laivas skęsta“. Pagal tai, ką rašote, susidaro įspūdis, kad koronaviruso kontrolė šalyje slysta iš rankų?
Ta situacija yra sudėtinga. Ji daug sudėtingesnė, nei buvo pavasarį. Ir tai yra ne tik kažkokie skaičiai statistinėse lentelėse, bet tai labai atsispindi mūsų kasdienėje praktikoje. Skubios pagalbos skyrius dabar yra virtęs lyg buferine zona, nes įstaigos yra priverstos tęsti ambulatorines planines paslaugas ir tuo pačiu metu turi tvarkytis su visais tais logistinius iššūkius, kuriuos atnešė koronavirusa, t. y. kaip atskirti pacientų srautus. Ir tokiu būdu tas skubiosios pagalbos skyrius tampa tam tikru atramos tašku visai sistemai.
Sakėte, kad ne visada užtenka palatų, kur guldyti atvežamus skubius pacientus, kuriems nėra atliktas Covid-19 testas. Panašu, kad sistema kaista.
Pagrindinis logistinis iššūkis šiandien yra būtent izoliacinės palatos. Tikriausiai čia reikia įsivaizduoti, toks kompromisinis variantas tarp to, ką reikia patenkinti toms ambulatorinėms, planinėms paslaugoms ir tarp skubios pagalbos, kurią reikia suteikti čia ir dabar.
Jei anksčiau, iki koronaviruso, galėdavome tiesiog turėti laisvas vietas, palatas skyriuose ir ten guldyti pacientus, tai dabar jie visi keliauja nesulaukę koronaviruso testo per izoliacinę palatą. Tai čia kaip ir susidaro „butelio kaklelis“. Kartais tos izoliacinės palapos „užsikemša“ ir tada pacientams reikia užsibūti skubiosios pagalbos skyriuje.
Kita dalykas, kas gal specifiška Kaune, bet tai jau bet kuriuo atveju yra signalas, kad gali vėliau nutikti ir kitur. Kai visas miestas turi ne vieną ligoninę, bet tam tikri specializuoti skyriai „iškrenta“ iš normalaus darbo režimo dėl to, kad atsiranda kažkoks protrūkis, reikia personalui izoliuotis, arba tos palatos visiškai užsipildo, tai atsiranda tokių situaciją, pavyzdžiui, naktį, kai tas pacientas ir lieka skubios pagalbos skyriuje.
O kaip yra tuomet – pacientui vėluojama suteikti reikiamą pagalbą?
Kauno klinikos visgi yra klasterinis centras, yra teikiama aukščiausio lygio pagalba, todėl taip nėra, kad pacientas negautų pagalbos. Bet kur kyla problema – tai yra papildomas krūvis skubiosios pagalbos skyriuje dirbančiam personalui.
Ir tų situacijų būna įvairių. Kitą kartą skyriuje yra 8 laisvos palatos, tačiau visos izoliacinės palatos yra užimtos. Tai pacientas vis tiek lieka skubiosios pagalbos skyriuje.
Neužtenka atvykti į skubiosios pagalbos skyrių įprastais keliais. Pavyzdžiui, gali būti ir taip, kad sergantys arba turėję labai artimą kontaktą asmenys patenka turėdami didelę politraumą. Tuomet yra aktyvuojamos „raudonos“ traumų komandos, metama daug resursų, tai kartais irgi gali sutrikdyti skyriaus darbą.
Štai jau buvo panašiai nutikę per vieną paskutinių pamainų, kai pacientė buvo partrenkta automobilio. Dėl to išėjo personalas, dalis turi persirengti, tas užtrunka, reikia pasirūpinti pacientu, vėl atgal persirengti. Daliai personalo išėjus, kitas perima didesnį krūvį. Tai tie iššūkiai šiandien yra labai individualūs. Kol kas susitvarkome, bet jau atsiranda situacijų, kai reikia priimti greitus logistinius sprendimus, kur padėti pacientą, kad jis būtų atskirtas nuo švarios zonos.
O kiek tų izoliacinių palatų bent Kauno klinikos turi?
Jų, berods yra virš 200 (kaip tikslino Kauno klinikos – 272, – aut. past.), bet tą dar reikėtų patikslinti. Tai, kad jų pritrūkstame, nėra kiekvieną valandą, kiekvieną parą. Su tuo susiduriame tam tikru laiku, paros bėgyje kažkuriuo metu, tai gali būti savaitgalis.
Bet kiekvieną savaitę su tuo susiduriame, kad kažkur tai jau yra problema. Yra sistema, neva jei viename skyriuje nėra izoliacinės palatos, tai gali pacientą paguldyti į kitą. Jei ten nėra, tada pacientas perkeliamas. Bet kol kas susiduriame su labai individualiais atvejais, kai su kolegomis reikia ir padiskutuoti, išsiaiškinti, koks vadovo įsakymas yra galiojantis ir panašiai. Tai yra tik bereikalingas biurokratinis krūvis. Norėtųsi aiškesnės sistemos ir komunikacijos iš pačios administracijos – kad galų gale nesiginčytume dėl kažkokių biurokratinių įsakymų eilučių, kai reikia rūpintis pacientais.
Ne taip seniai dalis Kauno klinikų profilinių klinikų dėl protrūkių turėjo laikinai pristabdyti darbus. Kokia situacija šiuo metu?
Laimei, kol kas Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyriuje ganėtinai sėkmingai pavyksta išvengti protrūkių. Jie buvo jau nutikę Chirurgijos, Gastroenterologijos, Nefrologijos klinikose. Tačiau vėlgi yra tam tikri ženklai ir simptomai, kad situacija yra daug sudėtingesnė.
Kitas dalykas, kad atsiranda naujų iššūkių, kurių nebuvo pavasarį. Pavyzdžiui, tai, kad daugėja teigiamų COVID-19 pacientų vadinamoje švarioje zonoje. Nes pacientai nuo pat karantino pradžios yra rūšiuojami, yra surenkama jų epidemiologinė anamnezė – aiškinamasi, ar turėtas kontaktas, ar buvo išvykęs, ar karščiuoja, galiausiai pamatuojama temperatūra.
Jei visi šie dalykai yra atmetami, pacientas patenka į švarią zoną. Taip, čia irgi asmenys su kaukėmis, personalas su respiratoriais, skydeliais ir t.t., bet rudenį jau turime situaciją, kuri dažnai kartojasi – ir toje švariojoje zonoje vis dažniau nustatomi teigiami atsakymai tiems žmonėms, kuriems nesuveikė minėtieji rūšiavimo kriterijai. Todėl kyla papildomas pavojus tiek personalui, tiek aplinkiniams pacientams.
Vis daugiau gydymo įstaigų tampa koronaviruso židiniais. Jūsų nuomone, kodėl taip nutinka – ar gydytojais nesisaugo, ar pacientai?
Galima spekuliuoti šiais dalykais, nežinau ar yra vidinis tyrimas, kažkokia komanda, kuri tiria tokius dalykus. Bet apskirtai tai, kas susiję su sveikatos sektoriumi, ta saugumo kultūra, kažkokių nepageidaujamų atvejų analize, tai ji yra absoliučiai buksuojanti.
Kai tą sakau ne medikams, vidinės sistemos dalyviams, tai žmonės labai nustemba. Taip, tai yra tiesa, kad apskritai medicinoje yra per mažai analizuojami nepageidaujami atvejai, dėl ko tai ir kartojasi.
Juo labiau nežinau, ar ir kitose įstaigose imtasi išsiaiškinti, kodėl tie protrūkiai būna. Bent iki šiol to daryti nemokėjome, gal Covid paskatins priimti kažkokius sprendimus.
Gydytojai rezidentai atsiduria šio pandemijos suvaldymo įkarščio užribyje – papildomas užmokestis už virškrūvius jiems nežadamas?
Galiu tik pabrėžti, kad Skubiosios pagalbos skyriuje šių problemų nėra, sėkmingai su tuo tvarkomasi. Bet Jaunųjų gydytojų asociaciją pasiekia tokia informacija, kad visokių niuansų vėl iš naujo išlenda kitose klinikose.
Pavyzdžiui, Kauno klinikose buvo praėjusią savaitę protrūkiai ir daug kas turėjo izoliuotis Chirurgijos klinikoje. Tai pasiekia tokia informacija, kad buvo visiškai neaišku, ar rezidentams, dirbantiems virškrūvius, tai bus kompensuota.
Tai kelia labai didžiulį nerimą, nes ta problema nėra visiškai nauja. Ji, žinoma, buvo anksčiau ir Santaros klinikose, dabar, panašu, problema praėjusiais metais buvo sutvarkyta. Bet ji išlieka Kauno klinikose.
Jaunųjų gydytojų asociacija visada aktyviai kėlė jiems aktualius klausimus. Kokio dialogo tikitės iš naujos valdžios, kur matome didžiausius prioritetus?
Pandemijos suvaldymas, aišku, bus didžiausias lūkestis. Kiti svarbūs klausimai – besikeičianti medicininės edukacijos forma, kuri pagaliau išjudėjo – tai pakopinės kompetencijos, kurioms reikės pabaigti įstatyminį reglamentavimą.
Žinoma, svarbus pačių rezidentų judumo klausimas ir, be abejo, neišeis pabėgti nuo pragmatiškumo – vėl reikės susėsti ir prie atlyginimų klausimo. Šiuo metu bazinis dydis, pagal ką yra skaičiuojamas gydytojų rezidentų atlyginimas, kitais metais kyla 2 eurais. Bet tai reiškia, kad su infliacija kitais metais gydytojų rezidentų atlyginimas, deja, net mažėja.
Dėkoju už pokalbį.
Poziciją išsakė ir Kauno klinikos
Portalas tv3.lt primena, kad reaguodamas į socialiniame tinkle pasirodžiusią informaciją Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai bei Skubiosios medicinos klinikos vadovas doc. dr. Kęstutis Stašaitis išsakė ir savo poziciją.
„Mes skatiname visus mūsų darbuotojus išsakyti savo nuomones, kaip būtų galima geriau organizuoti sveikatos priežiūros paslaugas, ir reaguojam į jas. Gaila, kad šis gydytojas savo pastabas surašė būtent tokia forma“, – komentavo jis.
Klinikų atstovas pabrėžė, kad informaciją buvo atidžiai išanalizuota, tačiau tikslino kai kuriuos pateiktus faktus ir komentavo bendrą situaciją ligoninėje.
Jis pastebėjo, kad gydytojas, kuris aprašė šiuo faktus, rėmėsi ne savo asmenine patirtimi, o trečių asmenų pasakojimais, tad konkrečios aprašytos situacijos nebuvo visai tokios, kaip pateikta.
Kartu K. Stašaitis pabrėžė, kad skubios medicinos rezidentai dirba vienu etatu ir nėra šį mėnesį dirbę papildomų valandų.
Visgi jis atkreipė dėmesį, kad kitose valstybėse Covid-19 pandemija verčia ieškoti lanksčių sprendimų:
„Kitų šalių patirtis rodo, kad jaunieji gydytojai kaip tik yra mobilizuojami darbui skubios pagalbos ir kituose skyriuose, nes jie yra mažos rizikos grupės pacientai sirgti sunkia Covid-19 forma.“
Visą komentarą galima pamatyti čia:
