Vilniaus universitete studijuojanti antrakursė Viktorija – vienintelė nepasiskiepijusi savo kurso studentė.
Kaip pasakoja naujienų portalui tv3.lt, neretai ji dėl to susilaukia apkalbų socialinėje erdvėje, kad ir prikišinėjimų, jog netikintiems mokslu ir vakcinomis, vietos universitete nėra. Anot studentės, „daugelis net nesigilina ir nenori suprasti tokios mąstysenos, tokio pasirinkimo ir bando prikabinti tas antivakserių etiketes“.
„Dažnai baisu kažko paklausti, susijusio su testavimu, nes atsakymai būna vienareikšmiškai – skiepykis. Tikrai nesakau, kad netikiu mokslu ar, kad skiepai yra su čipais ir panašiai. Tiesiog, nėra dar išsiaiškinta kaip paveikia žmogų po metų, dviejų ar penkių.
Aš nuo pat COVID-19 atsiradimo pradžios laikiausi visų saugumo reikalavimų ir dar nebuvau užsikrėtusi. Tai pasirinkau palaukti ir pasižiūrėti ką tolimesni tyrimai pasakys apie vakcinas ir jeigu jokių pašalinių poveikių nebus – nueisiu ir pasiskiepysiu“, – savo poziciją aiškina ji.
Statistikos departamento duomenimis, Vilniaus universitete imunitetą turi kiek daugiau nei 92 proc. studentų.
Viktorija: nežinau, ar galėsiu leisti taip brangiai studijuoti
Iki praėjusio penktadienio, aukštojo mokslo, profesinio mokymo studentai, neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyviai, atlikti PGR testus mobiliuosiuose punktuose galėjo nemokamai. Siekdama suvaldyti naujų COVID-19 atvejų riziką Vyriausybė ėmėsi sprendimų permesti finansinę testavimosi naštą ant gyventojų pečių, taip siekdama žmones vakcinuotis.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, aukštojo mokslo studijos gali būti vykdomos kontaktiniu būdu, kai jose dalyvauja pasiskiepijusieji ar persirgusieji COVID-19 liga, tai pat asmenys, kuriems atliktas COVID-19 tyrimas ir nustatytas neigiamas rezultatas, ne anksčiau nei prieš 48 valandas atlikus mokamą PGR tyrimą arba greitąjį antigeno testą COVID-19 ligai nustatyti, arba nuotoliniu būdu.
Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMM) ministerija informuoja, kad atsižvelgdamos į studijų programos specifiką aukštosios mokyklos pačios sprendžia, ar studijos gali vykti nuotoliniu būdu.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kad daugumoje klinikų PGR testų suma svyruoja tarp 70-79 eurų. Testuojantis mažiausiai du kartus per savaitę studentas per mėnesį išleidžia arti 300 eurų.
Istorija pasidalinusi Viktorija pasakoja, kad už PGR testus ji pati moka jau nuo rugsėjo pradžios, kadangi per pereinamąjį laikotarpį galimybė nemokamai testuotis buvo sudaryta tik laukiantiems antros vakcinos dozės.
„Tai būtent dabar man niekas nepasikeitė. Bet pradžioj buvo minčių imti akademines atostogas arba perkelti studijas į užsienį, kur situacija su testavimusi kitokia. Tada turėjau vilčių, kad persikels viskas į nuotolinį (turint omeny beprotišką naujų susirgimų skaičių).
Studijų perkėlimo į užsienį dar neatmetu. Nežinau ar tikrai galėsiu sau leisti šitaip brangiai studijuoti“, – kalba studentė.
Mergina taip pat nurodo, kad prieš pat įsigaliojant naujoms COVID-19 valdymo priemonėms, kartu su ja panašioje situacijoje buvo bent du kursiokai: „Viena kursiokė buvo visiškai prieš skiepus, bet sužinojusi, kad reikės PGR testus darytis, pasiskiepijo.
Kitas kursiokas iš baimės taipogi viena doze pasiskiepijo, bet supratęs, kad visgi leidžia bent paskaitose dalyvauti nuotoliniu – antrai dozei nebesiregistravo“.
Tvarkos keisti neplanuojama
Anot ministerijos atstovų, tai, kad norint dalyvauti studijose kontaktiniu būdu bus reikalingas Galimybių pasas, studentai buvo informuoti prieš du mėnesius.
„Nesuspėjusiems pasiskiepyti iki rugsėjo buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, norintiems imunizuotis duota laiko pakankamai. Pereinamuoju laikotarpiu, iki spalio 16 d., asmenims, norintiems dalyvauti kontaktiniu būdu aukštojo mokslo studijose, profilaktinis tyrimas COVID-19 ligai diagnozuoti buvo atliekamas valstybės biudžeto lėšomis“, – nurodo ŠMM atstovai.
Artimiausiu metu nustatytos testavimo tvarkos keisti neplanuojama, priduria jie.
Lietuvos studentų sąjungos (LLS) pirmininkas Vytautas Kučinskas naujienų portalui tv3.lt teigia, kad pereinamieji laikotarpiai turi savo ribas, tad sprendimas nesuteikti galimybės nemokamai testuotis, yra suprantamas.
„Apskritai, mes laikomės tos pozicijos, kad reikia skiepytis ir patys aktyviai skatiname studentus pasiskiepyti“, – nurodo jis.
Teisininkas Arūnas Kučinskas nurodo, kad sulaukė kelių studentų, nežinančių, kaip elgtis šioje situacijoje, kreipimusi. Tačiau, kaip teigė jis, visi jie „bijojo ginti savo teises“, todėl bylų nagrinėjimas buvo nutrauktas.
Paklausus, kokias priežastis studentai įvardindavo, jis atsakė: „Reikia studentų paklausti. Paprasčiausiai jie atsisakė pasirašyti procesinius dokumentus“.
Jo asmenine nuomone, „kaip darbdavys darbuotojui sudaro sąlygas, taip ir mokymosi įstaiga turi sudaryti studentams sąlygas studijuoti“
A. Kučinskas taip pat pridūrė, kad „visai atvejais turėtų būti galimybė apginti savo teises, kurios yra pažeistos“.
Teisininkas: studentai bijo ginti savo teises
Taip pat pasiteiravome ir teisininko, ar teko susilaukti skundų iš pasipiktinusiais įsigaliojusia tvarka studentais.Teisininkas Arūnas Kučinskas nurodė, kad dar rugsėjį susilaukė keleto studentų kreipimųsi, tačiau visi jie „bijojo ginti savo teises“.
„Reikia studentų paklausti. Paprasčiausiai jie atsisakė pasirašyti procesinius dokumentus“, – pasiteiravus, kokias priežastys studentai įvardindavo atsisakę teisinių paslaugų, nurodė A. Kučinskas.
Ji taip pat pridūrė, kad valstybė visais atvejais turėtų sudaryti galimybę apginti savo teises, kurios yra pažeistos.
„Jeigu norėtumėte mano nuomonės, turi sudaryti kaip darbdavys darbuotojui sudaro sąlygas, lygiai taip pat mokymosi įstaiga turi sudaryti studentams sąlygas“, – teigė jis.
Daugumoje aukštųjų mokyklų imunizacijos lygis viršija 70 proc.
Kai kuriuose siekia ir 95 proc.: pavyzdžiui, Lietuvos karo akademijoje – 95,8 proc., Lietuvos sveikatos mokslų universitete – 91 proc., Vilniaus universitete – 90,7 proc., Kauno technologijos universitete – 89,3 proc.
