Kaip rašoma „Ekalba.lt“, blinkevičiūtinti reiškia pažadėti, kad kažkur būsi ar kažką darysi, bet to nepadaryti.
Tai tarsi užuomina į Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės neištesėtą pažadą tapti Lietuvos Respublikos premjere po 2024 m. Seimo rinkimų.
Žodyne pateikiami keli realūs šio žodžio vartojimo pavyzdžiai: „Buvau prižadėjęs šiandien anksčiau grįžt namo, bet blinkevičiūtinau.
Sakėm su draugais varysim pažaist kašiuko, bet aptingau ir blinkevičiūtinau.“
Su šiuo naujai gimusiu efemerizmu V. Blinkevičiūtei, panašu, belieka tik susitaikyti. Mat, pasak Lietuvių kalbos instituto bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės, jo atsiradimas rodo, kad politikė peržengė ribas.
„Politikai, būdami viešieji asmenys, nors ir kaip besimuistydami, turi susitaikyti su tuo, kad vieną dieną jų pavardė ar vardas gali tapti naujažodžių darybos objektu. Tokie žodžiai – geras visuomenės nuotaikų barometras, savotiškas ženklas patiems politikams, kad jie peržengė normos ribas“, – pažymėjo ji.
Gabrieliauti, makroninti ir šolcinti: ką kiekvienas reiškia?
Vis dėlto tai ne pirmas naujadaras, lietuvių kalbos žodyne, atsiradęs su ironija ir politine potekste. Žodyne galima rasti tokių žodžių kaip gabrieliauti, šolcinti ar makroninti.
Štai gabrieliauti žodis yra užuomina į Gabrieliaus Landsbergio pasitraukimą iš politikos po pralaimėtų Seimo rinkimų 2024 m. spalį.
„Labas, Prezidente. Gabrieliauju. Kas reiškia, kad savo politinio budelio karjeroje darau pauzę“, – pateikiamas vienas iš žodžio vartojimo būdų.
Tuo tarpu žodis šolcinti yra užuomina į dažnus, bet bevaisius Prancūzijos prezidento Emmanuel'io Macron'o telefono skambučius Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui per Rusijos karą prieš Ukrainą.
„Nemakronink man naktimis, kai prisigersi“, – pateikiamas žodžio vartojimo pavyzdys.
O žodžio šolcinti reikšmė, panašu, tokia pat kaip ir blinkevičiūtinti – nuolat ką nors žadėti, nė nemanant vykdyti.
Kaip paaiškino kalbininkė, šie emocinį krūvį turintys žodžiai, siejami su žinomų žmonių vardais ar pavardėmis vadinami efemerizmais.
Minėti efemerizmai, anot R. Miliūnaitės, gyvuoja tol, kol visuomenei aktuali žinomo žmogaus veikla ar atskiras įvykis.
„Žinoma, daugiausia dėmesio sulaukia viešajame gyvenime gerai matomi politikai, ypač tie, kurių dėl vienokių ar kitokių priežasčių bent dalis visuomenės nemėgsta, ir, pasitaikius progai, patraukia per dantį. Todėl ir tokie naujažodžiai paprastai turi neigiamą atspalvį – nuo švelniai pašaipaus iki ironiško, groteskiško ar net vulgaraus“, – paminėjo kalbininkė.
Pliažašius (pliažas + Šimašius)
Kalbininkei nė kiek ne keista, kad efemerizmai ilgainiui pasimiršta, mat jiems suvokti reikalingas kontekstas, kuris greitai pasimiršta, nes vienus įvykius keičia kiti.
„Tarkim, ar šiandien žmonėms kokių nors asociacijų keltų žodis pliažašius? Vilniaus gyventojai, manau, netruktų prisiminti prieš ketvertą metų, Remigijaus Šimašiaus merystės laikais, sostinės centre, Lukiškių aikštėje, įrengtą paplūdimį. Jį pasipiktinę žmonės ir praminė pliažašiumi.
Tai jau istorija, kuri dar po kiek metų bus iš viso užmiršta, tačiau pats žodis, įrašytas į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną (https://ekalba.lt/naujazodziai), liks kaip tą vasarą sostinėje kunkuliavusių emocijų liudininkas“, – pasakojo R. Miliūnaitė.
Lietuvių kalbos instituto bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausioji mokslo darbuotoja pažymėjo, jog tokių žodžių nėra pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose, esą jie vienadieniai ir tik retsykiais perauga į kasdienio vartojimo žodžius.
„Kalbamieji efemerizmai reiškia emocinį santykį su kokiais nors objektais ar reiškiniais, todėl dažnai būna tik laikini. Dar prisiminkime verygmetį, kai politikas Aurelijus Veryga ėjo sveikatos ministro pareigas. Naujažodžių duomenyne rasite ne vieną iš jo pavardės sukurtą naujadarą. Nenuostabu, kad naujadarų krepšelį turi ir Petras Gražulis, ir Ingrida Šimonytė, ir kai kurie kiti aktyvūs politikai“, – paaiškino ekspertė.
Naujažodžius kuria patys žmonės
Į Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyną R. Miliūnaitė deda tuos naujus žodžius, kuriuos pavyksta aptikti žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, skaitomose knygose ar dokumentuose.
Tačiau nemažai naujažodžių pasiūlo ir duomenyno lankytojai, duomenyno svetainėje užpildę formą.
„Patikriname siūlomo žodžio šaltinį – ar tikrai žodis ne šiaip sugalvotas, o realiai pavartotas, ištiriame kontekstą, nustatome reikšmę ir aprašome kitas ypatybes. Būtinai patikriname, ar žodis jau paplitęs vartosenoje, ar yra vienetinis. O tada jau skelbiame žodžio aprašą viešai“, – savo ir kolegės darbą apibūdino ji.
Kalbininkės teigimu, šis procesas gali trukti kelioliką minučių nuo žodžio aptikimo, bet kai kada užtrunka kur kas ilgiau.
„Kai kada reikia ilgiau kaupti duomenis, aiškintis reikšmę (jų gali būti ir ne viena), kilmę, rinkti vartosenos pavyzdžius. Labai pagaulus, tik daug laiko suryjantis darbas. Vis dėlto tai geras būdas patirti, kuo gyvena žmonės, kaip jie jaučia kalbą ir kaip pati kalba geba atskleisti savo galias“, – tikino R. Miliūnaitė.
Mačiuliauti - kabinti makaronus kaip viskas gerai ir algos kyla.
Izgorodinti - nemirksėti eteryje meluojant kaip gerai gyvename - algos kyla, kainos mažėja, akcijos brangsta.