Gaisras kilo apie 7 val. ryto, kai vaikai dar miegojo, o močiutė, pas kurią viešėjo mažamečiai, buvo trumpam išėjusi į netoliese esantį pastatą. Namuose, kuriuose kilo gaisras, nebuvo autonominio dūmų detektoriaus.
Ar jis būtų padėjęs išgelbėti mažamečių gyvybes? Dabar jau sunku spręsti. Bet labai tikėtina, kad vaikai būtų išgirdę prietaiso skleidžiamą triukšmą, laiku prabudę ir turėję bent jau viltį išsigelbėti.
Dabar jie saldžiai miegojo. Gaisro židinys – vonia, kurioje užsidegė elektros laidai. Ugnis neplito akimirksniu, tačiau skleidė mirtinai pavojingus dūmus, kurie sparčiai pasiekė patalpą, kurioje miega vaikai.
Dūmuose esančios smalkės įprastai veikia slopinančiai. Tad pakanka kelių minučių ir nieko net nepajautęs žmogus gali prarasti sąmonę ir nebepabusti. Pačiu kraupiausiu būdu ši taisyklė pasitvirtino Telšių rajone.
Ekspertų patarimai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas pasakoja, kad remiantis statistika Lietuvoje, per metus vidutiniškai gaisruose žūsta po 4 nepilnamečius:
„Dažniausia gaisruose žūsta ikimokyklinio amžiaus vaikai. Todėl, kad jie nežino kaip tinkamai reaguoti ir elgtis kilus gaisrui. Jie išsigąsta ugnies, dūmų, bando slėptis po lova, spintoje, manydami, kad ten jų liepsna nesuras, jog ten jie bus saugūs. Todėl norisi pabrėžti tėvams, kad nuo mažens reikia mokyti vaikus, jog kilus gaisrui šie bandytų bėgti į lauką ir šauktis pagalbos.
Dabar vaikai galvoja, kad jei pasislėps, tai bus saugūs. Tėvai įprastai aiškina vaikams, kad ugnis karšta, jog ji pavojinga. Bet ką reikia daryti kilus gaisrui, mažai kas pamoko. Tad patarimas tėvams kartas nuo karto pakalbėti apie tai su vaikais. Gal net žaidimo forma imituoti pratybas, išbėgti kartu į lauką, jei pamatai pavojų namuose.“
Tuo pačiu A. Gudžiauskas atkreipia dėmesį, kad situacijai situacijai būna nelygi, todėl, kartais, žinoma, saugiau yra likti namuose nei bėgti į lauką:
„Pavyzdžiui, kai gaisras kyla pas kaimynus ir visas koridorius užsipildo dūmais. Tokiu atveju rekomenduojama bėgti į balkoną ir iš ten šauktis pagalbos. Kiekvienoje situacijoje reikia įvertinti tai, ar išbėgęs į koridorių sugebėsi nekvėpavęs pasiekti lauką? Niekada nežinai kokios kliūtys gali pasitaikyti ir koridoriuje.
Jei labai daug dūmų, tai geriau uždaryti buto duris, pabandyti drėgnais skudurais uždengti tarpus. Tada išeiti į balkoną arba į tolimiausią įmanomą kambarį ir atsidaryti langą. Pasikartosiu, bandyti palikti patalpas pačiam yra labai rizikinga, bet reikia tinkamai įvertinti situaciją.
Ten, kur daug dūmų, ten oro praktiškai nebūna. Jei bandoma evakuotis savarankiškai, tai reikia kuo žemiau lenktis ar net ropoti. Žemiau pasitaiko net ir šviežio oro. Karštis ir visos nuodingos medžiagos gaisro metu kylą į viršų. Žinoma, būtina kvėpavimo takus prisidengti drėgnu skudurėliu.“
Naujienų portalo tv3.lt pašnekovas pridūrė, kad pasitaikė ir tokių atvejų, kai žmonės sureaguoja adekvačiai, išbėga į lauką, bet tada prisimena, kad kažką svarbaus (pavyzdžiui, dokumentus ar pinigus) paliko namuose ir vėl grįžta. Esą galvojama, kad kartą pavyko išsigelbėti, tai pavyks ir dar kartą. Deja, toks poelgis būna pražūtingas.
Negalima palikti be priežiūros
Anot A. Gudžiausko, dažniausia žūsta namuose be priežiūros palikti vaikai: „Tad svarbiausia taisyklė – kalbant apie vaikus ir jiems gresiantį pavojų, nepalikti mažųjų be priežiūros. Nepamirškime, kad vaikų smalsumas beribis. Jie stebi suaugusiuosius, mato, kaip įkuria krosnį. Tada, likę vieni, jie bando atkartoti suaugusiųjų veiksmus. Neprižiūrimi vaikai yra labai smalsūs, sunku nuspėti, kas jiems šauks į galvą.
Kitas dalykas, kurį mes pastebime – ten, kur žūsta žmonės, ne tik kalbant vaikus, bet apskritai – nelaimės vietose nebūna įrengti dūmų detektoriai. Telšių atveju, pirminiais duomenimis, jo taip pat nebuvo. Tragediją sukėlė dūmai, tad autonominis dūmų detektorius tikrai būtų pradėjęs pypsėti anksti. Tikrai sunku pasakyti, kaip vaikai būtų sureagavę į detektoriaus skleidžiamą garsą, bet jie, labai tikėtina, bent jau būtų prabudę.“
Atkreipiamas dėmesys, kad kilus gaisrui nedidelėje patalpoje, kur nėra daug deguonies, susidaro didelė smalkių koncentracija.
„Tai yra dujos, kurios neturi stipraus ir aitraus kvapo. Smalkių poveikis veikia slopinančiai. Žmogus kartais tik dar giliau įminga. Ir tada jis praranda sąmonę bei nebeprabunda. Jei tie dūmai aitrūs, tai miegantis žmogus dar gali juos pajusti.
Užtrokšti dūmais pakanka keleto minučių. Todėl norisi dar kartą akcentuoti, kad dūmų detektoriai yra privalomi kiekviename name. Jie nėra brangūs, o gelbsti gyvybes. Svarbiausia, kad žmonės suvoktų, kam to reikia. Dabar tik 57 proc. šalies gyventojų yra apsirūpinę autonominiais dūmų detektoriais. Mūsų skaičiavimu tik kas antrame būste jie realiai veikia“, – pabrėžė A. Gudžiauskas.
Tragedija Kaune
Itin tragiškas gaisras Kaune nutiko 2018-siais, kai žuvo užrakintuose namuose palikti du mažamečiai. Baisiausia, kad šie motinos palikti mažyliai net neturėjo galimybės išsigelbėti.
Mat jie buvo palikti vieni, namo durys buvo užrakintos, o langai su grotomis. Tad nuo galimai netvarkingo pečiaus įsiplieskęs gaisras tapo siaubingu mirties nuosprendžiu niekuo dėtiems mažamečiams.
Kilus gaisrui liepsnos persimetė į pastogę. Degė vieno aukšto medinis rąstinis namukas su šlaitiniu stogu. Daug atviros liepsnos nebuvo, bet namas akimirksniu prisipildė tirštais dūmais.
Vaikai buvo atsidūrę tarsi spąstuose. Galbūt ugniagesiai būtų sutaupę 30 sekundžių, jei nebūtų namo langai su grotomis. Bet tikrai sunku pasakyti, ar tas 30 sekundžių būtų padėję išgelbėti mažamečių gyvybes. Vaikai neturėjo jokių galimybių patys išbėgti iš namo, nes durys buvo užrakintos.
Preliminari vaikų mirties priežastis – uždusimas dūmuose. Dviejų metukų mergaitė rasta kūdikio lovytėje, o penkerių berniukas – lovoje.
Šokiruojanti statistika
Peržvelgus pastarųjų 15 metų gaisrų, kuriuose žuvo vaikai, statistiką, iš tiesų tampa baisu. Itin tragiškas buvo 2004-2007 metų laikotarpis. Per ketverius metus gaisrai tąkart pasiglemžė net 46 vaikų gyvybes (2004 – 13, 2005 – 10, 2006 – 12, 2007 – 11 žuvusių vaikų).
Situacija pradėjo taisytis tik nuo 2008-ųjų. Nors tais metais dar žuvo 7 vaikai, bet jau 2009-siais šis skaičius sumažėjo iki 3, o 2010 metais apskritai išvengta vaikų aukų.
Per laikotarpį nuo 2011 iki 2014 metų oficialioje ugniagesių pateiktoje statistikoje matyti bendras 3 per gaisrus žuvusių vaikų skaičius. Deja, bet šis, sąlyginai ramesnis periodas baigėsi 2015-siais.
Siaubingi įvykiai
Būtent 2015-siais gaisruose vėl žuvo net 6 vaikai. Tais metais išsiskyrė gaisras Alytaus rajone, Miroslavo seniūnijoje, Mančiūnų kaime. Tąkart ugnis pasiglemžė jaunos moters ir trijų jos vaikų gyvybes.
Atvykę ugniagesiai iš degančio namo išnešė keturis žmones, tačiau medikams jų gyvybių išgelbėti nepavyko. Kai kilo gaisras vaikai su motina namuose buvo likę vieni, tėvas buvo išvykęs.
Apie gaisrą vyriškiui pranešė kaimynai, tačiau parvykęs namo vyras išvydo baisų vaizdą ir išgirdo skaudžią naujieną, žuvo visa jo šeima: 28-erių žmona, devynerių ir penkerių dukros, aštuonerių sūnus.
2016-siais vaikų aukų skaičius sumažėjo tik iki 5. Ir šis baisus skaičius statistikos grafoje atsirado vos po dviejų itin tragiškų gaisrų.
Pirmoji kraupi nelaimė sausio mėnesį įvyko Šiauliuose, kai gaisre žuvo trys mažametės mergaitės. Panaši tragedija 2016-ųjų žiemą pasikartojo Panevėžio rajone, Vadoklių seniūnijoje, Mikėnų kaime.
Ryte, 8.30 val., buvo gautas pranešimas, kad atvira liepsna dega vieno aukšto medinis gyvenamasis namas, o jo viduje gali būti du vaikai. Į įvykio vietą skubiai buvo išsiųstos ugniagesių pajėgos. Deja, gaisravietėje ugniagesiai rado dvejų ir trejų metų žuvusius mažylius. Netrukus rastas ir vyro, gimusio 1988 m., kūnas. 2017 metais gaisruose žuvo 3 vaikai.
Gyvybiškai svarbūs patarimai
Jeigu dega jūsų butas privalu pranešti priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai (tel. 112). Antra – negelbėkite savo turto, o išeikite iš buto. Uždarykite duris, bet neužrakinkite jo. Taip pat nesinaudokite liftu, leiskitės laiptais ir pasitikite atvykstančius ugniagesius.
Jeigu patalpoje daug dūmų užsidenkite burną ir nosį drėgnu audiniu, eikite pasilenkę arba šliaužkite, nesiveržkite per liepsną. Jeigu negalite išeiti į laiptinę, eikite į balkoną ir šaukitės pagalbos.
Jeigu dega kaimynų butas: praneškite priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, jeigu laiptinėje kaupiasi dūmai, pasilikite savo bute, uždenkite drėgnais skudurais durų ir ventiliacijos angas, prieikite prie lango ar išeikite į balkoną, kad atvykę ugniagesiai matytų jus.
Jeigu užsidegė drabužiai: griūkite ant žemės, raičiokitės, kad ugnis užgestų, užsidenkite veidą rankomis, jeigu dega kitas žmogus, pargriaukite jį, ugnį slopinkite (nuo galvos kojų link) tuo, kas po ranka, nudegimo vietą aušinkite vandeniu, sniegu (15 min.), uždėkite rankšluostį, kvieskite medikus.
Jeigu užsidegė televizorius ar kitas elektros prietaisas: ištraukite kištuką iš elektros tinklo, užmeskite ant elektros prietaiso audeklą, gesinkite gesintuvu ar vandeniu.
Jeigu užsidegė riebalai ar aliejus: indą uždenkite dangčiu, išjunkite viryklę. Atminkite: įkaitusių riebalų negalima gesinti vandeniu.
Jeigu užsidegė automobilis: išjunkite variklį, šiek tiek praverkite variklio dangtį ir gesinkite gesintuvu.