Apie tai visuomeniniam transliuotojui pranešė jo dukra Urtė Karalaitė.
„Jeigu architektūra būtų kovos menas, Audrys būtų nenugalimas Tai Chi kovotojas. Jeigu architektūra būtų Everestas, Audrys būtų įlipęs į viršukalnę be papildomo deguonies ir su šortais. Jeigu architektūra būtų vandenynas, Audrys būtų jį skersai išilgai perbridęs, prieš tai, žinoma, sukėlęs laivams neįveikiamas bangas“, – feisbuke rašė buvęs prezidento patarėjas Povilas Mačiulis.
Anot jo, A. Karalius yra „Lietuvos architektūros epocha“.
„Iš jo sėmiausi ne buko patriotiškumo, žodžio ir kalbos meno, muzikos įvairiapusiškumo, Mačiūniško iniciatyvumo, atidumo medinukams, urbanistikai, simboliams ir svarbiausia – meilės Kaunui, – teigė P. Mačiulis. – Nors jis vengė šio jausmus nusakančio žodžio, ir retsykiais jį pašiepė, tačiau nerandu tinkamesnio žodžio apibūdinti vertės ir ryšio tarp miesto ir Audrio. Jis į Kauną nėrė labai giliai, apgalvotai ir be skrupulų. Kaunas, šiam Vilniuje gimusiam kūrėjui, buvo tikri namai.“
Pasak buvusio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, architektas mokė kurti, vertinti, gėrėtis ir naudotis miestais.
„Mokė kaip juos auginti ar bent jau jų negadinti. Audrys žinojo kas yra garbė, atkaklumas ir drąsa. Ir kasdien tai praktikavo. Ačiū Tau, Audry. Ir amžiną atilsį Tau“, – feisbuke teigė meras.
Prezidentas reiškia užuojautą
Šalies vadovas Gitanas Nausėda reiškia užuojautą dėl architekto Audrio Karaliaus mirties ir vadina „miesto sąžinės balsu“.
„Audrys Karalius buvo ne tik kūrėjas, bet ir gyvasis miesto sąžinės balsas. Jis gebėjo architektūroje matyti ne vien plytas ir brėžinius – bet kultūrą, visuomenės santykį su erdve, pagarbą miestui. Jo drąsa kelti klausimus, ryžtas ginti miesto veidą ir gebėjimas žvelgti plačiau pavertė jį ryškia ir nepakartojama figūra Lietuvos architektūroje. Tai buvo žmogus, kuris tikėjo, kad miestas gali būti gyvas organizmas, o ne tik statinių rinkinys,“ – sakoma sekmadienį išplatintoje prezidento užuojautoje.
Valstybės vadovas reiškia užuojautą A. Karaliaus šeimai, artimiesiems ir visai Lietuvos architektų bendruomenei.
A. Karalius gimė 1960 metų gruodžio 20 dieną, Vilniuje. Jis buvo Lietuvos architektas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys, laikraščio „Statybų pilotas“ redaktorius, straipsnių architektūros ir urbanistikos klausimais autorius.
1978 metais A. Karalius baigė Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnaziją, 1984 metais baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakultetą. 1988 metais A. Karalius buvo Sąjūdžio Kaune dalyvis.
1990–1991 metais A. Karalius buvo Kauno miesto vyriausiasis architektas, nuo 1992 metų užsiėmė privačia architekto praktika.
1996 metais A. Karalius įkūrė ir vadovavo leidyklai „PVZ“, 1996–1998 metais buvo architektūros apžvalgos žurnalo „Arkitektas“ leidėjas, 1998–2009 metais dvisavaitinio laikraščio „Statybų pilotas“ vyriausias redaktorius.
Nuo 2000 metų A. Karalius buvo Europos Sąjungos premijos „Už šiuolaikinę architektūrą“, Mies van der Rohe fondo nepriklausomas ekspertas, atstovaujantis Lietuvai. Nuo 2010 metų – internetinio architektūros ir kultūros portalo Pilotas.lt redaktorius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
