NVI baiminasi, kad Europos vėžio institutų organizacijos akreditaciją turinčią gydymo ir mokslo įstaigą ketinama pertvarkyti į įprastą sveikatos priežiūros įstaigą. Pažymima, kad dėl to gali nukentėti ne tik nuo įstaigos neatsiejama mokslo veikla, bet ir pacientai.
Sulaukė ministerijos rašto
Birželio 21 dieną Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo, taip pat Vilniaus universitetui (VU) ir Nacionaliniam vėžio institutui skirtame SAM rašte teigiama, kad dalininku po pertvarkos liktų vienintelė SAM, vėliau paliekant galimybę dalininku tapti ir VU.
„SAM manytų, kad siekiant efektyviausios integracijos į sveikatos sistemoje veiksiančio sveikatos priežiūros įstaigų tinklą proceso įgyvendinimo bei Nacionaliniam vėžio institutui kaip ir kitoms (...) įstaigoms siekiant skirti tokią pačią Europos Sąjungos investicinių lėšų dalį kaip ir kitoms (...) įstaigoms, po pertvarkymo veiksiančio Nacionalinio vėžio instituto pavaldumas turėtų pereiti į SAM reguliavimo sritį“, – rašoma Vyriausybės nutarimo projekto derinimo dokumente.
Taip pat priduriama, kad SAM kartu su Vilniaus universitetu turėtų tapti po pertvarkymo veiksiančios viešosios įstaigos Nacionalinio vėžio instituto dalininkais. Vyriausybė nutarimo projektą siekia suderinti iki rugpjūčio 1 dienos. Iki tos dienos numatyta, kad dalininku taptų ir VU, tačiau nespėjus to padaryti vieninteliu dalininku būtų SAM.
Kaip teigia laikinoji NVI vadovė prof. Sonata Jarmalaitė, įstaigos bendruomenės planai reorganizuoti įstaigą paliekant tik vieną dalininką netenkina.
„Tiek įstaigos administracija pateikė savo nuomonę, kad, na, procesą mes pradėjome kaip gydymo įstaigos teisinio statuso keitimą į viešąją įstaigą su dviem valdytojais, tai jį ir tęsime – kaip Seimas pritarė, kaip prezidento parašas padėtas“, – žurnalistams antradienį kalbėjo ji.
Profesorė pridūrė, kad kažkokie keitimai proceso eigoje tikrai nėra galimi, ypač pradėti reorganizaciją, kai ji nebuvo inicijuota.
NVI darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Regina Jarošienė sako, kad matoma rizikų dėl skubos tvarka vykdomos pertvarkos:
„Tokie pakeitimai nebuvo nei pristatyti bendruomenei, nei derinamos jų pasekmės darbuotojams, toliau derinant tokius planus, ypač skubos tvarka, profsąjunga mato ne tik didelę riziką, kad pertvarkos metu bus netesėti pažadai darbuotojams nebloginti darbo sąlygų, bet ir papildomas rizikas prarasti darbo vietų.“
Savo ruožtu Mokslo tarybos pirmininkė Giedrė Smailytė teigė, kad SAM pertvarka siekiama „sugriauti puikiai veikiančią įstaigą“.
„Pertvarka turi būti daroma tik su tikslu kažką pagerinti, patobulinti (...) Mano supratimu, siekiama sugriauti puikiai veikiančią įstaigą. Esame vienas geriausių medicinos mokslo institutų pagal savo mokslinę veiklą ir esu įsitikinusi, kad tuos gerus mokslo rezultatus ir leidžia užtikrinti mokslinio padalinio buvimas kartu su gydomąją veiklą vykdančiais padaliniais“, – kalbėjo ji.
SAM: leistų racionaliau naudoti resursus
SAM tuo metu teigia, kad 95 proc. instituto pajamų dabar sudaro lėšos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo už suteiktas sveikatos priežiūras paslaugas.
„Kokia valstybės institucija gali įgyvendinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų dalininko teises ir pareigas kartu su valstybiniu universitetu, nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 3 punkte (su valstybiniu universitetu TIK Sveikatos apsaugos ministerija)“, – rašoma SAM komentare.
Ministerija pažymėjo, kad šiame pertvarkymo etape nėra keičiami jokie NVI vykdomo mokslo ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo aspektai.
„Sveikatos apsaugos ministerija siektų, kad Nacionalinio vėžio instituto teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų inkorporuotos į Sveikatos srities įstaigų tinklą. Tokiu būdu onkologijos paslaugos galėtų būti teikiamos integruotai su kitomis tinklo įstaigomis (daugiaprofilinėmis), jų plėtojimui ir vystymui, kaip ir kitoms tinklo įstaigoms, būtų skiriamos ES ir kitų tarptautinių struktūrinių fondų lėšos, taip dar labiau auginant onkologijos paslaugų kokybę ir prieinamumą Lietuvoje“, – aiškina SAM.
Kaip pažymima, NVI teikiamas paslaugas inkorporavus į tinklo sistemą, nenukentėtų ir mokslas, nes mokslo dalis nueitų į Vilniaus universiteto struktūrą.
Ministerija taip pat tikina, kad „dėl tinkamų paslaugų teikimo ir sudėtingiausiems pacientams tikslinga būtų turėti integruotą pagalbą universiteto ligoninėje“. Anot ministerijos, tokie pokyčiai leistų užtikrinti, kad žmogiškieji, kapitalo ir informaciniai resursai būtų naudojami racionaliai, taip pat būtų užtikrinta paslaugų kokybė, nes dabar iki 30–40 paslaugų onkologijoje yra dubliuojamos instituto ir Santaros klinikų.
Sergančiųjų vėžiu skaičius per 15 m. padidėjo 50 proc.
Lietuvoje su vėžio diagnoze gyvena daugiau nei 110 tūkst. žmonių, o kasmet diagnozuojama 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. NVI atstovai stebisi, kokiais argumentais remiantis ketinama šią įstaigą pertvarkyti. „Kaip tai bus paaiškinta NVI onkologų – mokslininkų, tyrėjų ir klinicistų bendruomenei? Ką pasakysime pacientams?“ – klausiama instituto išplatintame pranešime.
Pažymima, kad NVI gydosi maždaug pusė šalies onkologinių pacientų, o kai kurių lokalizacijų, kaip, pavyzdžiui, krūties vėžio, diagnozuojama ir gydoma apie 70 proc. sergančių moterų. NVI darbuojasi virš tūkstančio įvairių specialybių darbuotojų.
„Per pastaruosius 15 m. sergančiųjų vėžiu skaičius padidėjo 50 proc. ir kasmet auga, keldamas rimtus socialinius ir ekonominius iššūkius. Šiai problemai spręsti Europos Sąjunga parengė naują Europos kovos su vėžiu planą, kurio viena iš pagrindinių iniciatyvų – teikti aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugas, įkuriant nacionalinius vėžio centrus kiekvienoje valstybėje narėje. Šiuo metu net dešimt ES valstybių tokių akredituotų vėžio centrų nėra, tad šalys imasi aktyvios onkologijos sektoriaus pertvarkos. NVI yra vienintelė specializuota onkologines sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga Lietuvoje, akredituota Europos vėžio institutų organizacijos (toliau – OECI), teikianti viso spektro onkologines paslaugas ir vykdanti vėžio tyrimus.
Nuo 2020 metų įstaiga yra pavaldi ŠMSM ir SAM, o šiuo metu Seimo pritarimu pertvarkoma į viešąją įstaigą. Šiuo popandeminiu, lėtinių ligų sergamumo augimo laikotarpiu, pats laikas rūpintis šalies onkologinių paslaugų kokybės gerinimu, nacionalinio vėžio centrų tinklo ir naujo vėžio kontrolės plano kūrimu. Grįžti atgal į laikotarpį, kai šalyje nebuvo nei vieno specializuoto ir ES organizacijų akredituoto vėžio centro, nėra jokių teisinių nei moralinių galimybių“, – sakė prof. S. Jarmalaitė.
Veryga: pavaldumo forma netrukdo mokslui ir gydymui po vienu stogu
Paklaustas, ar turi pagrindo nerimas, kad pakeitus įstaigos pavaldumą išties ji bus sugriauta, eksministras Aurelijus Veryga teigė čia turintis savo matymą.
„Man atrodo tikrai nelogiška labai svarbią ligoninę laikyti ŠMSM pavaldume. Reikalingos ir investicijos, kiti dalykai, tad, manau, buvo išlikęs nelogiškas dalykas. Nelabai suprantu, kodėl reikėtų to bijoti, nes tokių formų, kur po vienu stogu veikia ir mokslas, ir gydymo įstaiga, rasite daugiau negu pakankamai. Ir Santaros klinikose, ir Kauno klinikose mokslininkų nemažai yra – jie dirba ir nei mokslas nukenčia, nei ką.
Mano supratimu, ir toks įstaigos atskirumas, kai vienoje įstaigoje tie patys onkologiniai pacientai vienas paslaugas, visai šalia esančiose Santaros klinikose – kitas ir nėra tokio daugiaprofiliškumo, kur kitą kartą prireikia komandos. Aišku, jie bendradarbiauja, keičiasi specialistais, bet tai jau gaunasi toks dirbtinis bendradarbiavimas. Tai išvis tolimoje perspektyvoje juos matyčiau kaip vieną. Aišku, natūralu, kad įstaigas pertvarkant kažkieno pozicijos sujudėtų, bet eiliniams darbuotojams tai nieko nekeistų“, – aiškino parlamentaras.
Anot jo, sunku būtų rasti ir paaiškinimų, kodėl dėl tokių pertvarkų galėtų nukentėti pacientai ar paslaugų prieinamumas.
Siūlo leisti ramiai nudirbti bent vieną kadenciją
Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, taip jau nutiko, kad ši įstaiga ramiai dirbti dvi kadencijas iš eilės negali.
„Vos tik pasikeičia nauja kadencija – ministerijos ar Vyriausybė kelia klausimą, koks turėtų būti įstaigos pavaldumas. Dabartinis įstaigos pavaldumas dabar yra ŠMSM, veiklą reglamentuoja atskiras įstatymas, tai, aišku, nėra visai logiškas sprendimas. Bet kadangi taip jau yra padaryta, tai būčiau linkęs dėl to nekelti šioje kadencijoje šio klausimo, leisti centrui normaliai dirbti, vystytis, užsiimti mokslu. Nes kiek ateina naujų žmonių, tai nieko kito nesugalvoja – tik jungti arba atskirti. O problema yra ne čia – paslaugų prieinamumas regionuose, gydytojų ir apskritai medikų trūkumas ir panašiai“, – aiškino Seimo narys.
Jis tvirtino, kad dabar svarbiausia, jog išspręstas klausimas ir įstaiga tapo viešąja. Dėl to įstaiga augant PSDF biudžetui galės gauti stabilų finansavimą.
Daugumoje Europos šalių – specializuoti Vėžio centrai
Kaip pabrėžia NVI atstovai, remiantis Europos komisijos ir kitų atsakingų europinių institucijų gairėmis daugumoje Europos šalių onkologinių ligų diagnostikai ir gydymui yra įsteigti specializuoti Vėžio centrai, teikiantys prevencijos, diagnostikos, gydymo paslaugas, vykdantys mokslinius ir klinikinius tyrimus. Specializuotuose vėžio centruose, kuriuose realizuojami ir sėkmingai diegiami į praktiką įvairių mokslo sričių tyrėjų ir gydytojų praktikų bendro darbo rezultatai, 20 proc. geresnė paslaugų kokybė ir ligonių išgyvenamumo rodikliai.
Nacionaliniame vėžio instituto Konsultacinėje poliklinikoje kasmet sulaukiama virš 130 tūkst. pacientų vizitų, atliekama 110 tūkst. radiologinės diagnostikos procedūrų, stacionaro skyriuose atliekama beveik 18 tūkst. chirurginių operacijų, 25 tūkst. chemoterapijos ir arti 50 tūkst. radioterapijos procedūrų.
Apie 10 tūkst. žmonių į NVI užsuka padaryti prevencinius tyrimus, dalyvaudami atrankinės vėžio diagnostikos programose, daugelis atvyksta reabilitaciniam gydymui.
SAM siekė perimti pavaldumą dar 2017 m.
Portalas tv3.lt primena, kad SAM dar 2017 m. siekė perimti NVI į savo rankas, tačiau po instituto atstovų kritikos apsispręsta palikti dvigubą pavaldumą.
Tuo metu instituto vadovai, reaguodami į atgimusius pertvarkos planus, pareiškė, jog baiminasi prarasti mokslinį finansavimą ir galimybes tęsti vėžio tyrimus bei paragino nustatyti dvigubą instituto pavaldumą.
Visgi sprendimas palikti dvigubą pavaldumą palydėtas siūlymu toliau nagrinėti galimybę prie instituto valdymo prisijungti ir Vilniaus universitetui.
Institutas veikia šešerius metus – Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė 2014-ųjų liepą Vilniaus universiteto Onkologijos institutą pervadino į Nacionalinį vėžio institutą ir pavedė instituto savininko teises bei pareigas įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijai.
Pagal įstatymą, Nacionalinis vėžio institutas atlieka mokslinius tyrimus, sveikatos priežiūros įstaigoms teikia metodologinę, metodinę ir kitą pagalbą vėžio kontrolės klausimais, koordinuoja vėžio kontrolės veiklą, diegia onkologijos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus į kasdienę praktiką, teikia aukščiausio lygio specializuotas ir individualizuotas onkologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, tvarko Vėžio registrą.
