Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Gera alternatvyva, nuodyti savo zmones, zeme ir gruntinius vandenis, kad amerikosam gilaiu ilyst...
Čia kaip tame gyvenime,leisk panele aš tau tik numausiu kelnaites,o toliau.........
2009 metų pradžioje Valstybės sekretoriaus pareigas pradėjusi eiti H.Klinton manė, kad skalūnų dujos gali pakeisti pasaulio energetikos politiką. „Tai buvo akimirka didelėms permainoms daryti“ – vėliau ji sakė Džordžtauno universitete susirinkusiai miniai. „Šalys energetiškai priklausiusios nuo kitų, dabar pačios yra gamintojos. Kaip šis dalykas pakreips pasaulio įvykius? Kas turės naudos, o kas ne?... Atsakymai į šiuos klausimus rašomi dabar ir mes ketiname atlikti svarbų vaidmenį.“ Klinton pasiuntinys tarptautinės energetikos klausimams buvo advokatas Davidas Goldvinas (David Goldwyn). Jo uždavinys energetikos diplomatiją padaryti pagrindine JAV užsienio diplomatijos funkcija.
Goldvinas, kaip buvęs Bilo Klintono energetikos departamento pareigūnas ir kaip naftos pramonės atstovas, turėjo didelę patirtį organizuoti gręžimo darbus užsienyje. Nuo 2005 iki 2009 metų jis vadovavo JAV-Libijos Verslo Asociacijai, kuri finansavo JAV naftos kompanijų, pirmiausia, „Chevron“, „Exxon Mobil“ ir „Marathon“ veržimąsi į Libiją. Goldvinas užsiiminėjo lobizmu Kongrese Libijos politikos klausimu ir net kovojo už teisės aktų priėmimą, kad Lokerbio lėktuvo katastrofos aukų šeimos galėtų į teismą paduoti ieškinius prieš Libijos vyriausybę už jos tariamą vaidmenį susprogdinant lėktuvą.
Buvęs JAV koordinatorius tarptautinės energetikos klausimais Davidas Goldvinas su Tedžiu Tailoru (Teddy Taylor), buvusiu JAV ambasadoriumi Papua Naujojoje Gvinėjoje, Saliamono Salose ir Vanuatu stovi prie INTEROIL naftos perdirbimo įmonės. 2010 metų fotografija.
Pasak „WikiLeaks“ atskleistų diplomatinių telegramų , viena pirmųjų Goldvino užduočių Valstybės departamente buvo sukviesti naftos ir dujų pramonės vadovus ir su jais „aptarti galimą skalūninių dujų poveikį politikai“. Klinton tada nusiuntė JAV diplomatams telegramą prašydama rinkti informaciją apie skalūninių dujų išgavimo galimybę juos priimančiose šalyse. Šios pastangos galiausiai davė pradžią pasaulinei skalūninių dujų iniciatyvai (Global Shale Gas Initiative) , kurios tikslas padėti kitoms tautoms plėtoti savo skalūninių dujų gavybą. Klinton pažadėjo tą padaryti tokiu būdu, kad aplinkai būtų daroma kaip įmanoma mažiau žalos.
Bet aplinkosaugininkai tik patarinėjo, o svarbiausią vaidmenį vaidino pramonė. Goldvinas iniciatyvą pristatė 2010 metų balandžio mėnesį JAV energetikos asociacijos susirinkime, kuriame dalyvavo „Chevron“, „Exxon Mobil“ ir „Conoco Philips“ prekybos atstovai. Visos trys kompanijos užsienyje vykdė hidraulinio plėšymo darbus. Išankstiniai tyrimai rodė, kad Lenkijoje yra daug skalūninių dujų. Praėjus dienai po Goldvino kalbos, JAV ambasada Varšuvoje pradėjo organizuoti skalūninių dujų konferenciją, kurios pravedimą laidavo tos pačios kompanijos ir priedo naftos bendrovė „Halliburton“. Taip pat dalyvavo ir valstybės pareigūnai iš Valstybės ir Energetikos departamentų.
Goldvinas, kaip buvęs Bilo Klintono energetikos departamento pareigūnas ir kaip naftos pramonės atstovas, turėjo didelę patirtį organizuoti gręžimo darbus užsienyje. Nuo 2005 iki 2009 metų jis vadovavo JAV-Libijos Verslo Asociacijai, kuri finansavo JAV naftos kompanijų, pirmiausia, „Chevron“, „Exxon Mobil“ ir „Marathon“ veržimąsi į Libiją. Goldvinas užsiiminėjo lobizmu Kongrese Libijos politikos klausimu ir net kovojo už teisės aktų priėmimą, kad Lokerbio lėktuvo katastrofos aukų šeimos galėtų į teismą paduoti ieškinius prieš Libijos vyriausybę už jos tariamą vaidmenį susprogdinant lėktuvą.
Buvęs JAV koordinatorius tarptautinės energetikos klausimais Davidas Goldvinas su Tedžiu Tailoru (Teddy Taylor), buvusiu JAV ambasadoriumi Papua Naujojoje Gvinėjoje, Saliamono Salose ir Vanuatu stovi prie INTEROIL naftos perdirbimo įmonės. 2010 metų fotografija.
Pasak „WikiLeaks“ atskleistų diplomatinių telegramų , viena pirmųjų Goldvino užduočių Valstybės departamente buvo sukviesti naftos ir dujų pramonės vadovus ir su jais „aptarti galimą skalūninių dujų poveikį politikai“. Klinton tada nusiuntė JAV diplomatams telegramą prašydama rinkti informaciją apie skalūninių dujų išgavimo galimybę juos priimančiose šalyse. Šios pastangos galiausiai davė pradžią pasaulinei skalūninių dujų iniciatyvai (Global Shale Gas Initiative) , kurios tikslas padėti kitoms tautoms plėtoti savo skalūninių dujų gavybą. Klinton pažadėjo tą padaryti tokiu būdu, kad aplinkai būtų daroma kaip įmanoma mažiau žalos.
Bet aplinkosaugininkai tik patarinėjo, o svarbiausią vaidmenį vaidino pramonė. Goldvinas iniciatyvą pristatė 2010 metų balandžio mėnesį JAV energetikos asociacijos susirinkime, kuriame dalyvavo „Chevron“, „Exxon Mobil“ ir „Conoco Philips“ prekybos atstovai. Visos trys kompanijos užsienyje vykdė hidraulinio plėšymo darbus. Išankstiniai tyrimai rodė, kad Lenkijoje yra daug skalūninių dujų. Praėjus dienai po Goldvino kalbos, JAV ambasada Varšuvoje pradėjo organizuoti skalūninių dujų konferenciją, kurios pravedimą laidavo tos pačios kompanijos ir priedo naftos bendrovė „Halliburton“. Taip pat dalyvavo ir valstybės pareigūnai iš Valstybės ir Energetikos departamentų.
Hidraulinis skaldymas
Kaip Hillary Clinton vadovaujamas JAV valstybės departamentas pasauliui pardavinėjo hidraulinį skaldymą
Mother Jones praneša ką liudija gausūs JAV vyriausybės dokumentai kaip amerikiečiai vertė pasaulį išgavinėti skalūnines dujas
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton kalba per spaudos konferenciją po susitikimo su Bulgarijos premjeru Boiko Borisovu Sofijoje 2012 vasario 5 d. Reuters / Stoyano Nenovo nuotrauka.
Ledinį 2012 vasario rytą Hillary Clinton lėktuvas nutūpė Bulgarijos sostinėje Sofijoje, kur vos spėjo nukasti pusnis. Apsisiautusi storu apsiaustu valstybės sekretorė nulipo laiptais ant užsnigto asfalto ir su svita ilgoje kolonoje važiavo į prezidento rūmus. Tą popietę jie su Bulgarijos vadovais, įskaitant ir premjerą Boiko Borisovą, susėdo aptarti kruviną Sirijos pilietinį karą ir jų bendrą požiūrį į branduolinį nusiginklavimą. Bet daugiausia kalbėta apie hidraulinį skaldymą. Praėjusiais metais Bulgarija pasirašė penkerių metų sutartį, pagal kurią JAV milžinė „Chevron“ už 68 milijonus dolerių gavo koncesiją milijonus hektarų žemės skalūninėms dujoms išgauti. (tarptautinių žodžių žodynas žodį koncesija aiškina taip: koncesija – sutartis dėl valstybei priklausančių gamtos turtų atidavimo privatiems asmenims ar jų bendrovėms eksploatuoti tam tikromis sąlygomis. Vertėjo paaiškinimas). Bulgarai buvo pasipiktinę. Prieš pat atvykstant poniai H.Klinton, į gatves pasipylė dešimtys tūkstančių protestuotojų su plakatais: „Neterškite mūsų vandens su hidrauliniu plėšymu“, „Chevron‘e eik namo“. Bulgarijos parlamentas balsų dauguma pasisakė prieš hidraulinį plėšymą.
H.Klinton ragino Bulgarijos pareigūnus hidrauliniam plėšymui suteikti dar vieną galimybę. Pasak Borisovo ji sutiko atsiųsti geriausius naujųjų technologijų specialistus, kurie bulgarams paaiškintų apie naudą. Bet pasipriešinimas tik augo. Kitą mėnesį kaimyninėje Rumunijoje, tūkstančiai žmonių susirinko protestuoti prieš kitą Chevron‘o hidraulinio plėšymo projektą ir Rumunijos parlamentas pradėjo svarstyti skalūnų dujų išgavimo draudimą. Vėl įsikišo Klinton. Ji nusiuntė savo specialųjį pasiuntinį Eurazijos energetikos reikalams Ričardą Morningstarą, kad jis priverstų panaikinti hidraulinio plėšymo draudimą. Valstybės Departamento lobizmo pastangas vainikavo 2012 m. gegužės pabaigoje Morningstaro surengti susitikimai su aukštais Bulgarijos ir Rumunijos pareigūnais, kuriuos amerikietis ragino panaikinti hidraulinio plėšymo draudimus. Jis per Bulgarijos nacionalinį radiją kalbėjo, kad naujos technologijos gamtinių dujų kainą sumažins penkis kartus. Po kelių savaičių, Rumunijos parlamentas panaikino hidraulinio plėšymo draudimą, o Bulgarijos parlamentas sušvelnino sąlygas.
Esminis bet mažai žinomas Clinton diplomatinio palikimo bruožas — jai vadovaujant JAV Valstybės departamentas glaudžiai bendradarbiavo su energetikos kompanijomis padėdamas joms visame pasaulyje skleisti hidraulinio plėšymo technologiją, kurios tikslas kovoti su klimato kaita ir priverstinai sumažinti Rusijos galią, nes ji galiai didinti naudoja savo energetinius išteklius. Tačiau aplinkosaugininkai baiminasi, kad eksportuojamas hidraulinis plėšymas gali užteršti_geriamą vandenį sukelti žemės_drebėjimus ir sužlugdyti aplinkosaugos reguliavimą. Iš interviu, diplomatinių telegramų ir kitų diplomatijos dokumentų, kuriuos gavo Mother Jones, matyti kad JAV pareigūnai turi tamprius ryšius su pramonės įmonėmis, joms padeda gauti galimai pelningus skalūninių dujų projektus užsienyje, verčia užsieniečius nesipriešinti hidrauliniam plėšymui ir daryti nuolaidas. Todėl kyla nerimas ir klausimas – kieno interesams jie tarnauja.
Kaip Hillary Clinton vadovaujamas JAV valstybės departamentas pasauliui pardavinėjo hidraulinį skaldymą
Mother Jones praneša ką liudija gausūs JAV vyriausybės dokumentai kaip amerikiečiai vertė pasaulį išgavinėti skalūnines dujas
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton kalba per spaudos konferenciją po susitikimo su Bulgarijos premjeru Boiko Borisovu Sofijoje 2012 vasario 5 d. Reuters / Stoyano Nenovo nuotrauka.
Ledinį 2012 vasario rytą Hillary Clinton lėktuvas nutūpė Bulgarijos sostinėje Sofijoje, kur vos spėjo nukasti pusnis. Apsisiautusi storu apsiaustu valstybės sekretorė nulipo laiptais ant užsnigto asfalto ir su svita ilgoje kolonoje važiavo į prezidento rūmus. Tą popietę jie su Bulgarijos vadovais, įskaitant ir premjerą Boiko Borisovą, susėdo aptarti kruviną Sirijos pilietinį karą ir jų bendrą požiūrį į branduolinį nusiginklavimą. Bet daugiausia kalbėta apie hidraulinį skaldymą. Praėjusiais metais Bulgarija pasirašė penkerių metų sutartį, pagal kurią JAV milžinė „Chevron“ už 68 milijonus dolerių gavo koncesiją milijonus hektarų žemės skalūninėms dujoms išgauti. (tarptautinių žodžių žodynas žodį koncesija aiškina taip: koncesija – sutartis dėl valstybei priklausančių gamtos turtų atidavimo privatiems asmenims ar jų bendrovėms eksploatuoti tam tikromis sąlygomis. Vertėjo paaiškinimas). Bulgarai buvo pasipiktinę. Prieš pat atvykstant poniai H.Klinton, į gatves pasipylė dešimtys tūkstančių protestuotojų su plakatais: „Neterškite mūsų vandens su hidrauliniu plėšymu“, „Chevron‘e eik namo“. Bulgarijos parlamentas balsų dauguma pasisakė prieš hidraulinį plėšymą.
H.Klinton ragino Bulgarijos pareigūnus hidrauliniam plėšymui suteikti dar vieną galimybę. Pasak Borisovo ji sutiko atsiųsti geriausius naujųjų technologijų specialistus, kurie bulgarams paaiškintų apie naudą. Bet pasipriešinimas tik augo. Kitą mėnesį kaimyninėje Rumunijoje, tūkstančiai žmonių susirinko protestuoti prieš kitą Chevron‘o hidraulinio plėšymo projektą ir Rumunijos parlamentas pradėjo svarstyti skalūnų dujų išgavimo draudimą. Vėl įsikišo Klinton. Ji nusiuntė savo specialųjį pasiuntinį Eurazijos energetikos reikalams Ričardą Morningstarą, kad jis priverstų panaikinti hidraulinio plėšymo draudimą. Valstybės Departamento lobizmo pastangas vainikavo 2012 m. gegužės pabaigoje Morningstaro surengti susitikimai su aukštais Bulgarijos ir Rumunijos pareigūnais, kuriuos amerikietis ragino panaikinti hidraulinio plėšymo draudimus. Jis per Bulgarijos nacionalinį radiją kalbėjo, kad naujos technologijos gamtinių dujų kainą sumažins penkis kartus. Po kelių savaičių, Rumunijos parlamentas panaikino hidraulinio plėšymo draudimą, o Bulgarijos parlamentas sušvelnino sąlygas.
Esminis bet mažai žinomas Clinton diplomatinio palikimo bruožas — jai vadovaujant JAV Valstybės departamentas glaudžiai bendradarbiavo su energetikos kompanijomis padėdamas joms visame pasaulyje skleisti hidraulinio plėšymo technologiją, kurios tikslas kovoti su klimato kaita ir priverstinai sumažinti Rusijos galią, nes ji galiai didinti naudoja savo energetinius išteklius. Tačiau aplinkosaugininkai baiminasi, kad eksportuojamas hidraulinis plėšymas gali užteršti_geriamą vandenį sukelti žemės_drebėjimus ir sužlugdyti aplinkosaugos reguliavimą. Iš interviu, diplomatinių telegramų ir kitų diplomatijos dokumentų, kuriuos gavo Mother Jones, matyti kad JAV pareigūnai turi tamprius ryšius su pramonės įmonėmis, joms padeda gauti galimai pelningus skalūninių dujų projektus užsienyje, verčia užsieniečius nesipriešinti hidrauliniam plėšymui ir daryti nuolaidas. Todėl kyla nerimas ir klausimas – kieno interesams jie tarnauja.
Pasikalbame praktiškai:autorius tegul pasistato KLIZMĄ su skalūniniu skysčiu,o mes pabūsime stebėtojais.
ir nuodai į žemės gelmes nesuderinami.
Nedurnai rašo, bet šikaičių bendruomenės rulez. Kartu su balsiais ir kompanija.
Viskas teisingai, Dainiau. Bet vėlu - kumetynas ir gazprominiai troliai pasiekė savo.
. Airija ką tik gavo ES pretenzijas dėl mažų mokesčių Apple. O mūsų sokratai sugalvojo dar mažesnius mokesčius vienai bendrovei...
Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
Daugiau apie tai - guglinant žodžius: mokslas-studijos-ekonomika.
Įvertinkite kaip Gazpromas šokdina Europą! Ir pasukite smegenėles.... Reikia mums alternatyvų ar nereikia?
Skalūnų dujos – gal pasikalbam ramiai?