„Prezidentas yra pasakęs, kad neturi jokios informacijos, kuri leistų nepasitikėti ambasadoriais – ir vienu, ir kitu, nors jiems lyg ir pateikiami kaltinimai yra skirtingo pobūdžio. Tačiau kol kas tyrimai nėra parodę, kad reikėtų kažkaip kitaip reaguoti į tai, kas jiems yra inkriminuojama“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė, vertindama jau prieš kurį laiką viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad URM pradėjo tarnybinius veiksmus dėl Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje bei ambasadoriaus prie NATO.
„Beje, pati istorija yra labai keista. Atrodo, ir Užsienio reikalų ministerija neturi apčiuopiamų įrodymų, kad yra kažkaip netinkamai elgiamasi. Jeigu tų įrodymų būtų, žinoma, būtų visiškai kita situacija. Tačiau kol kas bent jau Prezidentūra jų nėra mačiusi, nėra gavusi“, – aiškino ji.
Ji nurodė, kad kol kas Prezidentūra iš ministerijos nėra gavusi ir aiškios šių įvykių chronologijos, kurios prašė šalies vadovas.
„Kol kas jokių dokumentų iš Užsienio reikalų ministerijos šia tema nesame gavę. Galbūt dar jie ateis“, – svarstė G. Nausėdos patarėja.
Visgi, prezidento patarėja pabrėžė, kad G. Nausėda prieš porą savaičių susitiko su ambasadoriumi prie NATO D. Matulioniu ir aptarė vasarą vykusį NATO viršūnių susitikimą bei jo rezultatus. Diplomato vertinimas, pasak jos, nepasikeitė.
„Dar sykį kartoju – prezidentas neturi jokio pagrindo nepasitikėti Lietuvos ambasadoriumi NATO“, – pabrėžė A. Skaisgirytė.
Abejonės dėl diplomatų tinkamumo tęsti pareigas kilo po to, kai naujienų portalas delfi.lt paskelbė, jog, šaltinių duomenimis, URM sulaukė skundų dėl galimo E. Bajarūno mobingo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. O D. Matulionis, rašė portalas, galėjo nesilaikyti valstybės institucijų mandato ir susilpninti Lietuvos derybines pozicijas artėjant NATO viršūnių susitikimui.
Nors šalies vadovas kartojo, kad diplomatais pasitiki, URM dėl ambasadorių D. Matulionio ir E. Bajarūno pradėjo tarnybinius veiksmus. Be to atliekamas ambasados Londone reprezentacinių lėšų auditas.