Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras savo internetiniame tinklalapyje pirmadienį pasidalino pranešimu apie miesto ugdymo įstaigose vykdytu tyrimu dėl narkotinių medžiagų paplitimo.
Pėdsakų rado 12 iš 30 ugdymo įstaigų
Beveik tris spalio savaites Klaipėdos miesto ugdymo įstaigose vyko aplinkos tyrimas dėl narkotinių medžiagų paplitimo. Kaip nurodo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras, poreikį tokiam tyrimui išreiškė 30 ugdymo įstaigų, nors tyrimą atlikti savivaldybė buvo pasiūliusi visoms miesto mokykloms.
Tyrimo metu kiekvienoje įstaigoje buvo ištirta po 10–14 paviršių, kuriuos parinko pati mokykla. Tai daugiausiai buvo kabinetai, tualetų patalpos, poilsio erdvės, tikslingai parinkti kambariai bendrabučiuose ir t.t.
Kaip pasakoja Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Diana Butkienė, tyrimas atliekamas naudojant universalius narkotikų testus.
„Yra tokie testai kaip lakmuso popierėlis. Jis yra braukiamas per paviršių, paskui pilamas reagentas ir jis nusidažo spalvine gama. Kiekvienas narkotikas turi savo spalvinę gamą, parodo, kokios narkotinės medžiagos rastos“, – tv3.lt aiškina D. Butkienė.
Šįsyk daugiausia rasta kanapių arba marihuanos pėdsakų. Iš viso narkotinių medžiagų pėdsakų rasta 22 vietose, 21 iš jų buvo kanapių arba marihuanos pėdsakai. Dar vienoje vietoje rasta vadinamųjų „angelų dulkių“ pėdsakų.
„Užtenka mažo pėdsako, jie gali atsirasti nuo daiktų, nuo kuprinės, nuo rūbų, nuo kito daikto ar rankų. Jei likučių yra, iš karto lieka (pėdsakas – aut. past.)“ – teigia D. Butkienė.
Prevencinė priemonė
Narkotinių medžiagų pėdsakų rasta šešiuose bendrabučių kambariuose, vienoje mergaičių persirengimo patalpoje, vienos klasės rūbinės patalpoje, moterų tualetų patalpoje, keturiose vyrų tualetų patalpose, keturiose poilsio erdvėse, keturiuose kabinetuose ir ant vienos pagalbinio išėjimo durų rankenos iš vidaus bei ant šalia jos esančių turėklų.
Bendrai narkotinių medžiagų pėdsakų rasta keturiose Klaipėdos miesto progimnazijose, penkiose gimnazijose ir trijuose profesinio ugdymo įstaigose arba jų bendrabučiuose.
Šis tyrimas, pasak D. Butkienės, yra prevencinė priemonė, skirta šviesti ir ugdyti moksleivius narkotikų tema. Ugdymo įstaigos, dalyvavusios tyrime, gautus rezultatus galės panaudoti prevencijai vykdyti.
„Čia yra prevencinė priemonė, kad atkreiptų dėmesį ir toliau pagal mokyklas mes siūlome, kad ateitų specialistas pakalbėti, vaikams papasakoti, (supažindinti – aut. past.) su informacija, žala, kad jie žinotų atsakomybę“, – sako D. Butkienė.
Tokie tyrimai vyksta ne pirmą kartą. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras tokius tyrimus vykdė 2012 m. ir 2015 m.
Tyrimas vyko nuo šių metų spalio 4 d. iki 22 d.
Tyrimus svarbu derinti su kitomis priemonėmis
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian komentuoja, kad tokie aplinkos testai yra metodas, kurio pagalba galima aptikti narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakus aplinkoje, pavyzdžiui, mokykloje.
Specialistės teigimu, tai yra populiari priemonė, nors ir kelia nemažai prieštaravimų. Pasak jos, kaip rodo moksliniai tyrimai ir įžvalgos, mokyklų aplinkos testavimas savaime nesumažina narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimo tarp moksleivių.
„Svarbu pažymėti, kad aplinkos testavimas parodo ne narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktą, o narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų aptikimą patalpose, kuriose testavimas buvo atliktas.
Tokios narkotinės medžiagos, kaip susmulkintos kanapių dalys, heroino, kokaino, amfetamino, metamfetamino milteliai pagal savo kilmę ir formą, išorės požymius yra birios, našios, lengvai pasiskleidžiančios aplinkoje, todėl šių medžiagų mikrodalelės gali būti lengvai pernešamos nuo vieno paviršiaus ant kito, t. y. patekti ant įvairių objektų paviršių (pvz., palangių, stalų, durų rankenų).
Daleles aplinkoje gali pernešti ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartojantys asmenys. Narkotinių medžiagų dalelės gali prikibti prie rūbų autobuse, liečiantis prie turėklų ir kt.“ – tv3.lt komentuoja G. Belian.
Specialistė teigia, kad remiantis Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro, Europos prevencijos tyrimų draugijos, kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, atsitiktinis mokinių testavimas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo nėra veiksminga prevencijos priemonė. Ji gali būti žalinga ir tokios priemonės mokyklose taikyti nėra rekomenduojama.
„Pasitaiko atvejų, kad ieškant mokykloje narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų pasitelkiami į pagalbą šunys ar naudojamos kitos gąsdinančios priemonės, kurios visiškai neprisideda prie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo ir mokinių sveikos gyvensenos skatinimo.
Todėl, jei visgi pasirenkamas aplinkos testavimas, tai turėtų būti vykdoma kartu su prevencinėmis priemonėmis, kurios būtų tikslinamos atsižvelgiant į gautus aplinkos vertinimo rezultatus.
Ši praktika Lietuvoje dar pasitaiko, tačiau tikrai žymiai sumažėjusi lyginant su 2015 metais, kai ši priemonė buvo populiari savivaldybėse“, – pasakoja G. Belian.
Ką reikėtų daryti toms mokykloms, kur narkotikų pėdsakai buvo rasti?
NTAKD pateikė rekomendacijas mokykloms, kuriose atlikus aplinkos testavimą buvo rasti narkotinių medžiagų pėdsakai:
- su aplinkos testavimo rezultatais supažindinti mokyklos tarybą, mokyklos bendruomenę (mokytojus, tėvus, moksleivius) – rezultatų paviešinimas užtikrins didesnę kontrolę;
- apie nustatytas mokyklos aplinkoje psichoaktyviąsias medžiagas informuoti teisėsaugos institucijas – būtina pasikviesti policijos atstovus ir aptarti žingsnius, siekiant išsiaiškinti galimus medžiagų platinimo kelius ar asmenis;
- suplanuoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines priemones, atsižvelgiant į tikslinės grupės poreikius;
- suplanuoti aplinkos strategijas, pvz., aptverti mokyklos teritoriją, sustiprinti mokytojų budėjimą, užtikrinti, kad pašaliniai asmenys nepatektų į mokyklą;
- stebėti mokinius ir spręsti, kuriems mokiniams reikalinga pagalba dėl eksperimentavimo su psichoaktyviosiomis medžiagomis ir juos nukreipti į ankstyvosios intervencijos programą, kurią organizuoja ir vykdo savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
Kaip nurodo G. Belian, prevencijos pastangas verčiau reikėtų nukreipti ne į mokyklos aplinkos ar moksleivių tikrinimą, tačiau įm prevencines priemones bei psichologinės pagalbos moksleiviams organizavimą.
„Svarbu atsiminti, kad mokykloje vykdoma psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija bus veiksminga tik tuomet, kai jos idėjas palaikys visa mokyklos bendruomenė, todėl į aktyvią veiklą svarbu įtraukti tėvus ir bendruomenės narius“, – teigia G. Belian.
