Portalas tv3.lt primena, kad Sergejaus Loznicos režisuotas filmas Lietuvos kino ekranuose rodomas nuo šių metų sausio 13 dienos. Kūrinyje vaizduojamas Sovietų Sąjungos žlugimas, prie kurio smarkiai prisidėjo lietuvių tauta.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija (VVDG) pakvietė 400 moksleivių penktadienį stebėti šio kino kūrinio. Visgi ne vienam suaugusiajam kilo klausimas: ar toks filmas tinkamas paauglių amžiaus grupei? Ar mokiniai turėtų žiūrėti mokamą filmą vietoje pamokų?
Dalis tėvų pakėlė triukšmą: nesupranta, kodėl jų vaikai negali rinktis
Auklėtojos laiškas pirmos gimnazijos klasės mokiniams, devintokams sukėlė kai kurių tėvų pasipiktinimą. Auklėtojos siųstame laiške nurodyta, kad kiekvienas moksleivis penktadienį privalo apsilankyti kino seanse, nebent jį užkluptų liga ar turėtų rimtą pateisinamą priežastį.
Tėvai stebisi, kodėl jų vaikai negali laisvai pasirinkti filmo arba iš viso tądien eiti į pamokas, o ne į kiną. Nerimą kelia ir kitas dalykas – filmas dvigubai ilgesnis už įprastą kino juostą, tad vaikai turi 4 valandas praleisti kino salėje, dėvėdami respiratorius. Be kita ko, už šią išvyką mokiniai moka iš savo kišenės – bilieto kaina 4 eurai.
Susirūpinusi vieno 9-toko mama portalui tv3.lt pasakoja, kad jai toks mokyklos sprendimas nesuprantamas. Jos įsitikinimu, ėjimą į tokį filmą, kaip „Mr. Landsbergis: Sugriauti blogio imperiją“, gimnazija mažų mažiausiai turėjo aptarti su mokinių tėvais, o taip padaryta nebuvo. Moteris akcentuoja ir tai, kad vaikai šioje situacijoje neturi pasirinkimo laisvės, nors patys moka už bilietus.
„Truputėlį kvepia imperatyvu, nes paskelbti, kad yra toks filmas, galimybė pažiūrėti, yra viena. Bet pamokų metu už mokinių pinigus be galimybės kitiems variantams – tai kvepia keistu skoniu. Tai yra nekoks atspalvis iš mūsų buvusių laikų, kai turi eiti ten, kur nurodo, – už savo pinigus pasirinkimo kito nėra, kitos nuomonės yra negalimos“, – komentuoja moteris.
Apskritai ji abejoja, ar filmas tinkamas rodyti 15-mečiams paaugliams.
„Sakyčiau, ne šitam amžiaus segmentui skirtas dokumentinis filmas. Susipažinimui gal ir tinka, bet tai yra iškelta viena istorinė figūra. Ką ketinama pasakyti? Ar žada būti aptarimas istorijos pamokose, ar liepiama susipažinti ir matyti būtinai? Tiesiog įdomu, kas po tuo slypi <...> Kas susiję su politiniais naratyvais, būtų vertinga ir su tėvais diskutuoti. Ar galėtų būti pasirinkta nueiti šeimomis, ar tai turi būti einama visa klase be pasirinkimo jokio kito?“, – kelia klausimus mokinio mama.
Pašnekovė papildė, kad filmo trukmė ir prievolė taip ilgai dėvėti respiratorių galbūt gali sukelti ir nemažai nepatogumų moksleiviams.
„Vaikai turės respiratorius turėti ir 4 valandas sėdėti. Ar tikrai yra paaugliui tinkamas toks laikas? Tai yra 15-metis. Jeigu yra vaiko pats didelis užsidegimas, aš suprantu šiuos dalykus. Bet kai yra renginiai suspenduojami ir kone visiems privaloma eiti... Aš pati renginiuose nesėdžiu, nes aš nenoriu su respiratoriais dusti. Tai kodėl vaikas turi 4 valandas su jais sėdėti?“, – negali atsistebėti moteris.
V. Landsbergis turi žinią susirūpinusiems tėvams
O štai pats profesorius Vytautas Landsbergis, filme vaizduojamas kaip pagrindinis herojus, mano kitaip. Pasak jo, šį kino kūrinį verta išvysti kiekvienam – tiek paaugliui, tiek suaugusiajam.
„Manau, kad vaikams bus įdomu ir įspūdinga. Ką aš galiu pasakyti – būtų gerai, kad tėvai kartu su jais nueitų. Na, visai mažiems vaikams kažką reikia paaiškinti daugiau, bet čia jau kitas reikalas. Filmas yra suaugusiems žmonėms: įvykiai yra žiaurūs ir labai gražūs. Prakilnūs įvykiai – į laisvę ėjimas visos Lietuvos. Ir kartu yra žiaurumas prieš tuos žmones“, – dalijasi jis.
Profesorius kviečia visus pažiūrėti šią kino juostą: „Kaip galima nepamatyti tokio filmo apie savo krašto istoriją ir pačius svarbiausius įvykius?“.
O sunerimusiems Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleivių tėvams profesorius V. Landsbergis taip pat turi patarimą. Pasak jo, nerimauti dėl filmo turinio nėra ko.
„Politika yra gyvenimo dalis, ir jeigu gyvename Lietuvoje, tai Lietuvos istorija irgi yra mūsų gyvenimo dalis. Galima bijoti tiesos, galima bijoti šviesos – daug ko galima bijoti, jei esi linkęs bijoti. Bet paprastai žmonės nori ir tiesos, ir šviesos“, – samprotauja profesorius.
Istorikas pateisina tėvų nerimą
Lietuvos istorijos instituto mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius taip pat stebisi, kodėl Vytauto Didžiojo gimnazija nusprendė filmo „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ peržiūrą padaryti privalomą visiems devintokams be išimčių. Jo manymu, tėvų susirūpinimas turi svarų pagrindą.
„Kaip gali būti filme dalyvavimas būtinas – kas čia per naujiena? <...> Kokią teisę turi mokyklos direktorius, administracija vienos ar kitos klasės vaikams padaryti privalomą vieną arba kitą filmą tokio pobūdžio, kuris nėra grynai dokumentinis, kuris pusiau grožinis? Čia rimtas klausimai visai Švietimo ministerijai ir savivaldybei, visai eilei pareigūnų“, – kraipo galvą istorikas.
A. Kasparavičius priduria, kad filmui būdingas ir tam tikras propagandos atspalvis, todėl visuomenė taip jautriai reaguoja į kūrinio rodymą vaikams.
„Tas filmas, aš manyčiau, turi tam tikrų propagandiniams filmams būdingų bruožų. Jis nėra toks, kad būtų švariai dokumentinis, kokį galima išties sukurti apie profesorių V. Landsbergį. Kitas dalykas, kad per 30 su viršum metų, kada Landsbergis yra aktyvioje politikoje, visuomenėje yra susikaupęs didžiulis kamuolys emocijų. Didelė dalis tų neigiamų emocijų susijusios su Landsbergio asmenybe“, – komentuoja istorikas.
V. Landsbergio žodžiai „įelektrina“ žmones
Kitas istorikas, politikos mokslų profesorius Antanas Kulakauskas pažymėjo, kad dabar visuomenė apskritai yra itin susierzinusi dėl COVID-19 politikos ir Vyriausybės veiksmų, o V. Landsbergio pasirodymas viešumoje žmones tik dar labiau įaudrina.
Ypač visuomenei kliūva šio politiko charakteris, jie nemėgsta būti vadinami „šunauja“, „Jedinstvo“ ir „pamišėliais“, komentavo A. Kulakauskas.
„Lietuvoje Landsbergis priskirtas ir prisiskyrė šios Nepriklausomybės tėvu, tai tada viskas, kas blogai šitoje Lietuvoje, jam ir priskiria“, – teigia jis.
Profesorius A. Kulakauskas priduria, kad prie atmosferos kaitinimo prisideda ir politikai, kritikuodami V. Landsbergį ir taip norėdami pelnyti politinių taškų.
Abu istorijos ekspertai sutaria, kad V. Landsbergiui jau metas pasitraukti iš viešos erdvės – šitaip nurimtų ir dalis visuomenės, nusiteikusi prieš jį.
A. Kasparavičius pastebi: „Landsbergio politinis ilgaamžiškumas, manyčiau, yra gerokai pertemptas. Jeigu Landsbergio dalyvavimas aktyvioje politikoje po 1992 metų yra suprantamas ir pateisinamas, tai paskutiniais metais jo aštrūs komentarai, dažnai negenėti ir netašyti, jie įelektrifikavo visuomenę.“
Istorikas A. Kulakauskas papildė, kad pasitraukimas iš politinių koridorių profesoriui V. Landsbergiui būtų neprošal. „Landsbergis galėtų sulaukęs tokio amžiaus ir nelįsti į operatyviąją politiką. Tai būtų ir jam sveikiau, ir jo partijai naudingiau. Bet ką padarysi, yra žmonių, kurie į pensiją eiti nenori“, – kalba jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija: kai siūloma edukacija, kuri yra mokama, turi būti tėvų sutikimas
Gimnazistų išvyką į kino filmą įvertino ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Portalui tv3.lt ŠMSM atstovai pateikė komentarą raštu.
„Mokiniams mokykloje yra privalomas pilietinis, kultūrinis ugdymas, ir labai rekomenduojama, kad apskritai visų dalykų ugdymas vyktų įdomiau, kartais – ir už mokyklos ribų, nes toks ugdymas labiau sudomina mokinius ir yra kur kas paveikesnis.
Mokytojai laisvi patys pasirinkti, kokiomis formomis suorganizuoti ugdymą, kokias priemones naudoti: ar lankyti parodas, muziejus, gamtos parkus ir tenai vesti, pvz., istorijos, gamtos mokslų pamokas, ar apsilankyti spektaklyje, kino filme, menininkų kūrybinėse dirbtuvėse ir pan.
Režisieriaus Sergejaus Loznicos filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“, tarptautiniame kino festivalyje IDFA apdovanotas dviem apdovanojimais, – puikus mokyklos pasirinkimas ugdyti mokinių istorines žinias ir skatinti pilietiškumą.
Ypač tinkamai parinktas laikas – prieš mokinių atostogas ir artėjant Vasario 16-ajai. Tai nėra filmas apie vieną asmenį – tai istorija apie tai, kokiomis aplinkybėmis subyrėjo Sovietų sąjunga, koks buvo lietuvių tautos vaidmuo.
Galbūt mokyklai šiek tiek pristigo tarimosi su mokinių tėvais. Bet kokiu atveju, kai siūloma edukacija, kuri yra mokama, turi būti tėvų sutikimas“, – nurodoma ŠMSM komentare.
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius: mokiniams, kurie nenorėjo žiūrėti filmo, vyko pamokos
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Rytis Komičius apie susiklosčiusią situaciją naujienų portalui tv3.lt atsakė raštu.
„Remdamasi gimnazijos istorijos mokytojų iniciatyva ir argumentais, kad neseniai pasirodęs filmas „Mr. Landsbergis. Sugriauti blogio imperiją“ (filmo amžiaus cenzas – N-7) atspindi Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo procesą ir kelią, filme naudojama autentiška dokumentinė medžiaga bei apžvelgiami Baltijos kelio, Sausio 13-osios ir kiti Lietuvai reikšmingi įvykiai, kuriuos mokiniai analizuoja istorijos ir pilietinio ugdymo pamokose, gimnazijos administracija nusprendė leisti 2022 m. vasario 11 d. organizuoti netradicinį Vasario 16-ąjai paminėti skirtą renginį - dokumentinio filmo peržiūrą kino teatre „Vingis“.
Ši žinia per klasių vadovus buvo perduota mokiniams, išklausyta jų nuomonė, ar tokį renginį verta organizuoti. Kino filmo peržiūroje savo lėšomis (vieno bilieto kaina - 4 Eurai) dalyvauti nusprendė didelė dalis mokinių.
Mokiniams, kurie nenorėjo ar dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti filmo peržiūroje (tokių yra apie 20 proc.), 2022 m. vasario 11 d. gimnazijoje buvo organizuojamos šventinės pamokos, kad valstybinės reikšmės šventė būtų paminėta prieš prasidedant mokinių žiemos atostogoms.
Kino teatras „Vingis“ buvo įpareigotas užtikrinti kino teatrų veiklai taikomų OV sprendimų vykdymą bei vykdyti papildomą prevenciją: kiekvienas mokinių srautas filmą žiūrėjo atskiroje kino salėje, kino filmo seansai prasidėjo skirtingu laiku, kino teatre mokiniai ir mokytojai dėvėjo respiratorius, buvo galimybė dezinfekuoti rankas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek naudojantis Kultūros paso, tiek kitomis galimybėmis ar dalyvaujant projektuose, gimnazija neretai organizuoja pamokas ar edukacines veiklas ne mokyklos erdvėse“, – komentavo gimnazijos R. Komičius.
