„Labai svarbu į Lietuvos saugumą ir gynybą įtraukti visą visuomenę, ar bent aktyviąją dalį, kuri nori prisidėt“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Yra žmonių, kurie nori turėti bazinį karinį parengimą, bet šalia to yra žmonių, kurie klausia, kuo aš galėčiau prisidėti prie Lietuvos saugumo ir gynybos savo žiniomis – tai yra inžinieriai, IT specialistai, žmonės, turintys gebėjimų įvairiose civilinėse srityse“, – kalbėjo jis.
Seimo darbo grupė parengė ir registruoja naujos redakcijos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo projektą, pagal kurį Lietuvos šaulių sąjunga taptų organizacija prie Vyriausybės, finansavimus gautų nebe per KAM, o atskira asignavimų eilute. Siūloma, kad pertvarka įsigaliotų nuo 2023 metų.
Pasirengimas dienai „X“
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas atkreipė dėmesį, jog pandemija, migrantų krizė parodė, kad šauliai sėkmingai veikia kur kas plačiau nei tik sukarinta organizacija, ir šį potencialą reikia vystyti.
„Dabar ne tik kariuomenė, bet ir policija, ugniagesiai gelbėtojai, pasieniečiai, visi yra daugybę valandų paleidę kartu dirbant petys petin su šauliais, ir mes matome, kad yra milžiniškas potencialas, – sakė P. Saudargas. – Atėjus dienai „X“, nebūtinai čia tankai turi važiuot, bet gali būt bet kas, ir pandemija, ir migrantų, krizė, kai staiga reikia labai daug profesionalių savanorių, kurie stotų į vieną ar kitą vietą, Šaulių sąjunga parodė potencialą, jį reikia vystyti.“
L. Kasčiūnas taip pat pažymėjo, kad LŠS turi išlikti stipri ginkluoto pasipriešinimo srityje, bet organizacija plės kompetencijas rengiantis neginkluotam pasipriešinimui, krizėms.
„Šalia to mes kalbam, kad ir neginkluotam pasipriešinime, išsiskaidant į tam tikras kompetencijas, jų profilius, mes galim ieškot, kaip pritraukt žmones ir rast jiems vietą visoj gynybos architektūroj“, – sakė L. Kasčiūnas.
Nevyriausybinės organizacijos „Stiprūs kartu“ iniciatorius, prodiuseris, šaulys Edmundas Jakilaitis pažymėjo, kad iniciatyva pertvarkyti LŠS atėjo iš pačių šaulių, o įgyvendinus siūlomus pakeitimus organizacija taps patrauklesnė didesniam skaičiui žmonių.
„Pati iniciatyva atėjo iš Šaulių sąjungos, NSGK buvo pristatyta, esminėms tezėms vienbalsiai pritarta visų frakcijų, darbo grupė darbą padarė, rezultatai: valstybė deleguoja Šaulių sąjungai daugiau atsakomybės, deleguodama daugiau atsakomybės skiria resursus tai atsakomybei prisiimti ir įgyvendinti“, – per spaudos konferenciją sakė E. Jakilaitis.
Pasak jo, LŠS tikisi, kad išplėtus organizacijos funkcijas iki 2030 metų Lietuvos šaulių sąjunga sutelks 50 tūkst. šaulių. Dabar šauliams priklauso apie 11 tūkst. narių.
„Šaulių sąjunga taps patrauklesnė žymiai didesniam visuomenės ratui, nes kiekvienas galės įgalinti savo civilines funkcijas, kompetencijas visuomenės ir valstybės labui. Kas tu bebūtum: ar statybininkas, ar IT specialistas, ar žurnalistas, ar prodiuseris, ar politikas, galėsi rasti toje organizacijoje vietą sau ir prisidėti prie nacionalinio saugumo“, – pabrėžė E. Jakilaitis.
Šauliai – nebe prie KAM, o prie Vyriausybės
Naujos redakcijos įstatymas numato, kad LŠS būtų valstybės remiama, nacionalinį saugumą ir gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų vykdymą padedanti užtikrinti savanoriška sukarinta ir universali asociacija prie Vyriausybės. Šiuo metu tai sukarinta pilietinės savigynos asociacija prie KAM.
Dabartinį Šaulių sąjungos vadą skiria ar nušalina krašto apsaugos ministras, pagal siūlomą tvarką premjero teikimu sprendimą priimtų Vyriausybė. Tam sprendimui dar turi pritarti šaulių suvažiavimas, pagal naują tvarką, dėl vado kandidatūros būtų rengiamas slaptas balsavimas.
Keistųsi ir finansavimas: šauliai patys tvarkytų ir būtų atsakingi už savo asignavimus, jis būtų didinamas. Pasak Seimo NSGK vadovo L. Kasčiūno, pagal siūlomą formulę, kad šauliams atskira eilute biudžete tektų 2 proc. KAM biudžeto dydžio suma, lėšos augtų apie šešis kartus.
„Finansavimas – mes siūlome formulę labai aiškią, du procentai (nuo KAM biudžeto), bet ne iš dviejų procentų, kas absoliučiais skaičiais reikštų apie 30 mln. eurų. Palyginimui, 2020 metais Šaulių sąjungos biudžetas sudarė 2 mln. eurų, dar sugebėdavo per gyventojų pajamų mokestį susirinkti, biudžetas būdavo apie 5 mln. eurų“, -– sakė L. Kasčiūnas.
E. Jakilaitis teigė, kad finansavimo tvarkos pakeitimas susijęs su kompetencijų plėtra, nes LŠS veikla būtų susijusi ne tik su Krašto apsaugos ministerijos kuruojama sritimi.
„Finansavimas eina ne per vieną sritį, ne per KAM, o per Vyriausybę, kuri koordinuoja ir užsienio reikalus, ir socialinius reikalus, sveikatos apsaugos sistemą, su kuria Šaulių sąjunga ypatingai bendradarbiavo pastaruosius dvejus metus. Dabar finansavimas buvo kaip padalinio krašto apsaugos sistemos, o Šaulių sąjunga tampa atskira asignavimų valdytoja“, – sakė E. Jakilaitis.
