Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje tarp 20-49 metų amžiaus asmenų apie 560 tūkst., kurie niekada nebuvo sudarę santuokos. Vadinais, jie neturi jokios galimybės teisiniais klausimais atstovauti savo partnerių.
Siekdamas, kad tokie asmenys, kurie kuria tarpusavio santykius nesudarę santuokos, galėtų įgyvendinti paskutinę partnerio valią ir pasirūpinti mirusiuoju partneriu, T. V. Raskevičius Žmonių palaikų laidojimo įstatymą siūlo papildyti asmens, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, sąvoka. Trumpiau tariant – partnerio sąvoka.
Šiuo metu įstatymas numato hierarchiją – tokios teisės suteikiamos tik testamente nurodytiems asmenims, o jei testamento nėra – tik mirusiojo sutuoktiniui, vaikams ir (ar) artimiems giminaičiams. Pasiūlymais dėl įstatymo pataisų parlamentaras taip pat siūlo partneriams „suteikti teisę organizuoti mirusiojo laidojimą, priimti sprendimus dėl mirusiojo kremavimo, duoti leidimą panaudoti mirusiojo kūną mokslo tikslas bei, esant poreikiui, ekshumuoti mirusiojo palaikus“.
„Įstatyme siūloma numatyti, kad partneris sprendimus prioriteto tvarka priimtų pirmiau nei artimieji mirusiojo giminaičiai“, – pirmadienį paskelbtame įraše feisbuke rašė T. V. Raskevičius.
Jis nurodė kad įstatymo pataisų imtis jį paskatino žmonių istorijos, kai „mirus ilgamečiam partneriui, mirusiojo artimieji (dažniausiai tėvai) mirusiojo atžvilgiu priima vienašališkus sprendimus, į juos neįtraukia partnerio“. T. V. Raskevičiaus teigimu, pasitaiko ir tokių istorijų, kai partneriui net nesudaroma galimybė dalyvauti laidotuvėse.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pernai metų rudenį buvo pristatytas pirmasis Lietuvoje atliktas pirmasis tyrimas apie tos pačios lyties šeimas. Tyrimas parodė, kad ne santuokoje gyvenantys asmenys kalbėdami apie mirtį liejo nusivylimą, kad negalėtų vienas kito laidoti, jei mirusiojo šeimos nariai nesutiktų ir taip partnerio mirties atveju kitas partneris galėtų būti diskriminuojamas.
„Kai mes diskutuojame apie Partnerystės įstatymo būtinybę jį priimti, labai dažnai pamirštame, su kokiomis praktinėmis realiomis situacijomis tie žmonės susiduria. Ir šitos mano registruotos įstatymo pataisos yra tiesiog elementarus pavyzdys tos situacijos, kai tarkime, du žmonės gyvena – vienas iš jų miršta, o antrasis likęs gyvas net negali palaidoti savo partnerio, nes pagal Žmonių palaikų laidojimo įstatymą sprendimus priima tik sutuoktinis arba artimiausieji giminaičiai.
Aš siūlau pildyti tą įstatymą „partnerio“ sąvoka kuo greičiau, nedelsiant priimti Partnerystės įstatymą ir spręsti realias realių žmonių problemas“, – naujienų portalui tv3.lt teigė T.V. Raskevičius.
Pasiteiravus, kada įstatymo pakeitimo projektas pasieks Seimo salę ir ar jau jis buvo aptartas su kolegomis vyko diskusijos, parlamentaras nurodė tai darysiąs Seimo sesijos metu.
Širinskienė ragina parlamentarą toliau siekti Partnerystės įstatymo įteisinimo
Aktyvi Partnerystės įstatymo kritikė, pastarąjį siekusi išbraukti iš Seimo pavasario sesijos darbų sąrašo Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė sako matanti spragų siūlomame Žmonių palaikų laidojimo projekte. Anot jos, nėra aišku, kas pagal įstatymą būtų laikomas partneriu. Todėl ji ragina parlamentarą toliau nuosekliai siekti Partnerystės įstatymo įteisinimo.
„Nes dabar tikrai gali būti tikrai nelabai gražių atvejų, kai kūnas atiduodamas pirmam iš gatvės atėjusiam asmeniui, kuris save apsišaukia, kad yra vienas ar kitas partneris. Įrodyti šiuo metu dokumentais partnerystės neįmanoma“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Ji taip atkreipia dėmesį, kad dalyje tesės aktų, tarp kurių ir Civilinis kodeksas, partnerio sąvoka galima surasti, bet faktiškai ji yra neveikianti, „o ypač tokiose srityse, kuriose reikia didelio apsukrumo“.
„Šiuo atveju – atiduodant žmogaus kūną palaidojimui. Tai gali paskui kilti ir įvairūs konfliktai, ir kiti dalykai. <…> Aš matau labai daug problemų, kurias gali sukelti tokia norma, jeigu ji atsirastų ir būtų bandoma ją praktikoje įgyvendinti. Juo labiau, nėra dokumentų partnerystę patvirtinančių. Kitaip tariant, nėra galimybės tą partnerystę oficialiai viešai užregistruoti ir turėti visus atitinkamus dokumentus, kurie tą statusą paliudija“, – nurodo A. Širinskienė.
Parlamentarė sako įžvelgianti, kad neva toks įstatymo pakeitimo projektas siūlomas dabar, nes T.V. Raskevičius „jau suprato, kad Partnerystės įstatymo priimti nepavyks – balsų trūksta, kad ir kaip beskaičiuotum, o į kompromisus eiti nesinori“.
„Kolega pats teisininkas, jis visas problemas turėtų suvokti, bet greičiausia tas bandymas registruoti yra daugiau skirtas dėmesiui atitraukti, kad parodytų, kad Seimo narys kažką veikia, kai nepasiekia rezultatų ten, kur pirmiausia reiktų jų siekti – susirandant pakankamą balsų skaičių, kuris pritartų partnerystės įteisinimui. Vėliau būtų nuoseklu eiti su kitais teisės aktais“, – portalui tv3.lt sako A. Širinskienė.
Partnerystės įstatymas — ne tik vienos lyties, bet ir mišrioms poroms
Pozityviau į siūlomas Žmonių palaikų laidojimo pataisas žvelgia Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis sako pritariantis T. V. Raskevičiaus siūlomam įstatymo pakeitimui.
Tačiau E. Gentvilas atkreipia dėmesį ir į rimtą problemą pabrėždamas, kad ne visi supranta, kad Partnerystės įstatymo klausimas yra svarbus tik vienos lyties asmenims, bet ir mišrioms poroms, kurios gyvena ne santuokoje.
„Įsivaizduokime, atsitinka tokia nelaimė – partneris pragyvenęs 10-15 metų, auginęs vaikus neturi jokių teisių [sprendimų priėmimams dėl kito partnerio]. Tai dėl šios priežasties yra reikalingas Partnerystės įstatymas. Visi užsiciklinę, kad tai homoseksualams, bet yra virš pusės milijono žmonių, kurie gyvena realioje partnerystėje be jokių teisių.
Žinoma, T. V. Raskevičius gaudo dabar pavienius dalykus ir bando juos reglamentuoti. O ką jam daryti, jeigu dar nėra priimtas esminis Partnerystės įstatymas“ , — sako E. Gentvilas.
Jis taip pat pasakoja pažįstantis porų, kurios gyvena ne santuokoje ir dėl to kenčia, nes neturi jokių civilinių teisų turto atžvilgiu, o taip pat medicinos įstaigoje negali sužinoti apie partnerio sveikatos būklę, spręsti dėl mirusiojo palaikų laidojimo.
„Tie žmonės yra išmesti iš civilinės teisės Lietuvoje, nes yra nesureguliuota partnerystė. Aš pasisakau už tai, ką jis sako, nors tai yra toks smulkus, lokalus dalykas. Tai tik pademonstruoja ir parodo, kad yra būtina išspręsti partnerystės klausimą iš principo“, – nurodo Liberalų sąjūdžio seniūnas.
Vis dėlto E. Gnetvilas kaip ir A. Širinskienė mato ir galimų sunkumų įrodant, ar save partneriu pristatantis asmuo ir yra jis.
„Dabar negali įrodyti, nes Lietuva uždraudusi jiems rodyti – nėra sureglamentuota, kaip įteisinama partnerystė. Čia žmonės atsiranda visiškoje duobėje. Jie negali dokumentiškai įrodyti, kad jie gyveno kaip partneriai – visiškai nesvarbu, ar tai homoseksualūs asmenys ar mišri pora. Na, yra tokia sąvoka „bendras ūkio vedimas“ Civiliniame kodekse, bet ten reikia labai daug įrodinėti – kaimynus apklausinėti, ar jie tikrai gyveno, ar tikrai mokėjo vienas už kitą maistą pirkdami. Tai yra absurdiška situacija – kol neįteisinta partnerystė, tol ir tęsis“, – pabrėžia jis.
Papildydamas E. Gentvilą, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad ne santuokoje gyvenantys asmenys pagal Konstitucijos 38 straipsnį yra laikomi šeima, todėl visų šeimų nariai turėtų iš principo turėti tas pačias teises.
„ Tai šioje vietoje yra visiškai suprantama ir tam tikra prasme, tai yra Konstitucijos įgyvendinimas. Mes iš tiesų matome, kad yra diskriminacija tarp faktinės partnerystės ir tarp tų, kurie gyvena santuokoje. To neturėtų būti“, –
Jis teigia, kad tokios problemos nebūtų, jei Partnerystės įstatymas būtų priimtas.
„Kai partnerystė būtų įregistruota, nekiltų įrodinėjimo problemų. O faktinį gyvenimas kartu ir yra įrodomas pagal faktinius įrodymus – pagal faktą. <…> Tai yra kiekvienos konkrečios situacijos klausimas. Praktikoje gal net nekiltų tokių problemų, visi juos suvoktų kaip partnerius. Nes kol nėra registruoto Partnerystės įstatymo, kuris leistų registruoti tokią partnerystę formaliai, tai gali būti įrodinėjama“, – akcentuoja jis.
Nerekomenduoja teikti daugiau projektų dėl ne santuokoje esančių asmenų
Lietuvos Žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė taip pat sveikina parlamentaro siūlymą papildyti Žmonių palaikų laidojimo įstatymą.
Tačiau ji ragina bet nepamiršti partnerystės įstatymo ir fokusuotis į Partnerystės įstatymą, „kuris galėtų išspręsti daugybę tokių situacijų“.
„Tiek dėl laidojimo, tiek dėl informacijos gavimo ligoninėse, bendro turto. Nors politikai apie tai nekalba, bet ir dėl bendrų vaikų, dėl vaikų augančių tos pačios lyties šeimose geriausių interesų užtikrinimo“, – nurodo ji.
Jei atsitiktų taip, kad Seimo pavasario sesijos metu nebūtų surinkta pakankamai balsų priimti Partnerystės įstatymą, o siūlomos įstatymo pataisos būtų priimtos, J. Juškaitė nerekomenduotų tokiu pat principu keisti ir kitų įstatymų, kurie galėtų užtikrinti partnerių teises.
