Nors pastaruoju metu fiksuojama kiek daugiau susirgimų COVID-19, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė aiškino, kad jau pasiekta ta stadija, kai pandemija pasibaigusi, bet virusas toliau cirkuliuoja visuomenėje.
„Jis perėjo į endeminę stadiją. Taip, jau prasidėjo šaltasis sezonas, bet mirties atvejų [ir Lietuvoje], ir Europoje nėra fiksuojama daug. Pavyzdžiui, praeitą savaitę Europoje buvo apie 150 mirčių nuo kovido, užpraeitą savaitę buvo apie 50. Tai tam tikras augimas yra, bet situacija yra kardinaliai pasikeitusi nuo to, ką turėjome prieš metus ar dvejus“, – kalbėjo ji „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Pasak imunologės, natūralu, kad šaltasis sezonas mūsų pusrutulyje visada yra susijęs su įvairių kvėpavimo takų ligų padidėjimo atveju, tarp jų – ir kovido.
„Bet svarbiausias veiksnys yra tas, kad visuomenė jau imunizuota ir tai kardinaliai keičia situaciją“, – sakė ji.
Situacija kardinaliai pasikeitė
Paklausta, ar žmonių įgytas imunitetas virusui neišsikvėpęs, pašnekovė sutiko, kad su laiku jis slopsta, tačiau apsaugą vis tiek užtikrina.
„Yra skirtumas nuo to, kai, tarkime, prieš metus ar dvejus didelė visuomenės dalis apskritai buvo arba nevakcinuota, arba nesusidūrusi su virusu ir turėjo didžiausią riziką. Dabar imunitetas kad ir yra nusilpęs, bet yra, ir tai keičia situaciją“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Pasidalinusi pavasarį Vilniaus ir Kauno mokslininkų atlikto seroepidemiologinio, kitaip – antikūnų tyrimo rezultatais, profesorė nurodė, kad dauguma tiriamųjų buvo vienaip ar kitaip susidūrę su virusu.
„Aišku, labai gaila, kad nedaug pakviestų žmonių atsiliepė, bet pavyko surinkti 517 asmenų ir iš jų tik 5 iš viso neturėjo jokio antikūnų prieš virusą. Buvo tiriami ir tie antikūnai, kurie susidaro tiek po persirgimo, tiek po vakcinacijos bei tokie antikūnai, kurie susidaro tik po persirgimo.
Matome didelius skaičius žmonių, kurie yra ir persirgę, ir po vakcinacijos. Vis dar daugelis jų, iš esmės 100 proc. tebeturi antikūnus. Kitas klausimas, koks tas antikūnų lygis, bet jau sunku pasakyti, koks lygis gali būti laikytinas apsaugančiu ar neapsaugančiu. Faktas, kad esame pasiekę tai, ką vadiname kolektyviniu imunitetu ir tai keičia situaciją“, – pažymėjo imunologė.
Poreikis saugotis niekur nedingo
Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas savo ruožtu akcentavo, kad kolektyvinio imuniteto susiformavimas dar nereiškia, kad viruso nebereikia saugotis.
„Kalbant apie kolektyvinį imunitetą, profesorė ir turi omenyje tai, kad imuninė atmintis yra – net virš 90 proc. žmonių turi vienokią ar kitokią imuninę atmintį. Jei antikūnų bus mažiau, gavęs infekcinę dozę žmogus pajaus klinikinius simptomus, virusas pradės daugintis, jis bus užkrečiamas, bet imuninės ląstelės greitai įsijungs, prisimins. Galbūt tokiam žmogui, jei nebūtų imuninės atminties, reiktų atsidurti ligoninėje, o šiuo atveju nereikės ir bus lengvesnė klinikinė eiga. Visa tai ir buvo prognozuota“, – situaciją komentavo profesorius.
Pasak jo, kitas klausimas, kad dabar vis daugiau aiškėja apie ilgalaikį pažeidimą, kurį organizmui daro viruso RNR, ypač viruso baltymai, kurie, yra ir vakcinose.
„Matome didelius skaičius žmonių, kurie yra ir persirgę, ir po vakcinacijos, vis dar daugelis jų, iš esmės 100 proc. žmonių tebeturi antikūnus“, – sakė A. Žvirblienė.
„Matome, kad labai padaugėjo lėtinių ligų, kita vertus, yra naujos publikacijos, kurios atskleidžia mechanizmus, kaip viskas vyksta molekuliniame lygmenyje persirgus infekcija ar net po vakcinacijos. Atkreipiamas dėmesys ir į nėščiųjų problemą, kad joms vis tik kovido pasekmės gali būti daug skaudesnės nei bendrai populiacijai, kaip ir tiems žmonėms, kurie turi lėtinių ligų ar nusilpusį imunitetą.
Ir čia prieiname prie to, kad ateina naujas peršalimo ligų sezonas, ir svarbu, kaip patys įvertins savo sveikatos būklę, grėsmes sau ne vien koronaviruso, bet ir to paties gripo ar respiracinio sincitinio viruso, pneumokoko atžvilgiu, tie žmonės, kuriems pasekmės gali būti daug skaudesnės. Tai ir bus naujas iššūkis, kaip jie įsiklausys į medikų rekomendacijas“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Nauja vakcina – jau rudenį
A. Žvirblienė patvirtino, kad tokią oficialią poziciją dėl rizikos grupių revakcinacijos išsako tiek Lietuvos, tiek kitų šalių specialistai.
„Kalbant apie vakcinaciją, jau yra Europos vaistų agentūros patvirtintas naujas COVID-19 vakcinos variantas, ji pritaikyta dabar plintantiems viruso variantams. Nauja vakcina netrukus turi būti ir Lietuvoje.
Ir kalbama apie tai, kad dėl revakcinacijos naująja vakcina labiausiai turėtų susimąstyti rizikos grupės asmenys – vyresnio amžiaus ir turintys įvairų lėtinių ligų, nes jiems didžiausia rizika. Kaip ir gripas, kitos virusinės infekcijos jiems yra pavojingiausios“, – aiškino ji.
Ji paaiškino, kad į Lietuvą atkeliausianti vakcina yra vienvalentė – ten yra tik naujo vieno viruso varianto baltymas. Vis tik ar iš esmės sveikiems žmonėms reikėtų mąstyti apie sustiprinamąją COVID-19 vakcinos dozę, imunologė neskubėjo dalinti tokių patarimų.
„Sunku dalinti tokius patarimus. Žmonės, kurie norės pasiskiepyti, tikrai galės tą padaryti. Tiems, kurie skiepijasi nuo gripo, šiemet jau yra aiškios Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro rekomendacijos, kad galima skiepyti tą pačią dieną ir nuo gripo, ir gauti sustiprinančią COVID-19 vakcinos dozę, nors pernai šeimos gydytojai dar patardavo palaukti porą trejetą savaičių. Ir tikrai žmonės, kurie nori jaustis saugūs, jie gali tą padaryti“, – komentavo A. Žvirblienė.
Du skiepai – į tą pačią ranką?
Paklaustas, ar pats skiepysis naująja vakcina, S. Čaplinskas teigė dar nežinantis, mat viskas priklausys nuo pačios vakcinos ir epidemiologinės situacijos.
„Nuo gripo, abejonių nekyla, taip, bet jei skiepysiuos ir nuo COVID-19, tai būtinai į tą pačią ranką. Jau pakanka mokslinių duomenų, kad vis tik sustiprinamasis kovido skiepas į tą pačią ranką yra efektyvesnis.
Kodėl taip? Gal ilgiau išlieka efektas, nes vis tik iki galo nežinome, neradau informacijos, o kur vis tik nukeliauja tie spyglio baltymai, į kokias ląsteles, kokiose ląstelėse jie paskui kaupiasi – raumenų, žarnyno ir pan. Iš čia galima kalbėti ir apie tai, kodėl šalutinės nepageidaujamos reakcijos po skiepo vieniems yra daug stipresnės nei kitiems, nes spyglio baltymas vis tik yra toksinas“, – kalbėjo virusologas.
Jį papildžiusi A. Žvirblienė paaiškino, kad minėtus baltymus „pagauna“ specializuotos ląstelės, kurios yra raumenyse arba poodyje ir nuneša į artimiausią limfmazgį.
„Tai jei pasiskiepijote į ranką, žmonėms kartais būna gana stipri nepageidaujama reakcija, kai tie limfmazgiai labai padidėja. Jie gali būti porą dienų skausmingi. Tas imuninis atsakas artimiausiuose limfmazgiuose ir „verda“. Dėl skiepijimo į tą pačią ranką – taip, bet rekomenduojama padaryti bent kelių centimetrų atstumą tarp dviejų dūrių“, – aiškino imunologė.
Neaišku, koks variantas išplis
Paklausta, ar pati ketina pasiskiepyti nuo COVID-19, A. Žvirblienė irgi dar neturėjo tvirto atsakymo.
„Esu gavusi tris vakcinos dozes, nesunkai persirgusi, negaliu pasakyti 100 proc., ar skiepysiuos, nes reikia pažiūrėti, kaip atrodys tie nauji variantai, kokie jie atkeliaus, ar jie bus labiau pavojingi ir labiau plintantys. Nes dabar matome, kad XBB variantų skaičius mažėja, yra dar pora variantų, kurie gali būti greičiau plintantys, bet nėra įrodymų, kad būtų labiau pavojingi. Ir gali būti, kad persirgimų ir vakcinų sukurtą imuninį atsaką jie gali apeiti“, – kalbėjo imunologė.
„Nuo gripo, abejonių nekyla, taip, bet jei skiepysiuos ir nuo COVID-19, tai būtinai į tą pačią ranką. Jau pakanka mokslinių duomenų, kad vis tik sustiprinamasis kovido skiepas į tą pačią ranką yra efektyvesnis“, – sakė S. Čaplinskas.
Kartu profesorė priminė, kad kuriant naujas vakcinas nuolat vyksta savotiškos lenktynės: „Gera žinia ta, kad dabartinės technologijos leidžia labai greitai pasivyti tą virusą, nes labai nesunku susintetinti RNR molekulę – žymiai lengviau, nei padaryti susilpnintą virusą ar pagaminti viruso baltymus. Todėl tos technologijos sėkmingai vejasi virusą.“
S. Čaplinskas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad skiepijantis ne tik svarbu apsisaugoti didesnės rizikos grupių asmenims.
„Kalbant plačiąja prasme apie tai, kad atėjus peršalimo ligų sezonui labai daug žmonių suserga ir patenka į ligoninę, yra ir tų kurie lengvai serga, kurie nepatenka į ligoninę, bet iškrenta iš darbo rinkos, arba kai suserga vaikučiai, tėvai turi praleisti darbą. Tai labai brangiai kainuoja mūsų ekonomikai“, – pridūrė jis.
Viena seselė sakė , kad buvo daug nualpusių po skiepų . Ar tai girdejome oficialiai ? Ne. Nes viskas slepiama .Taip pat sakė kad jos mama po skiepų po trijų mėnesių mirė.
Ar girdejote kad nuo kitų skiepų žmonės taip alptu, šitokiai gausybei sukiltu temperatūra ? Ir Razmiene dar pezejo kad tai normalu
