Dėl cholesterolio nesityrė 48 proc.
Reprezentatyvus sociologinis tyrimas parodė, kad per pastaruosius 12 mėn. lipidogramos nėra atlikę beveik pusė – 48 proc. respondentų. 43 proc. teigia, kad šis tyrimas jiems buvo darytas, kiek daugiau nei 8 proc. – nežino.
„Atsižvelgiant į itin niūrią mirčių nuo ŠKL statistiką, lipidograma turėtų būti kiekvieno Lietuvos gyventojo bazinių reguliariai atliekamų tyrimų sąraše. Tai greitas, nebrangus ir patikimas kraujo tyrimas, kuris leidžia įvertinti asmens riziką susirgti tokiomis sunkiomis ligomis kaip infarktas, insultas ir pan. ŠKL Lietuvoje lemia daugiau nei pusę visų per metus fiksuojamų mirčių“, – pranešime spaudai pastebi tyrimą inicijavusios Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) prezidentas prof. Tomas Lapinskas.
Priešingai nei manoma, aktualu ne tik vyresniems žmonėms
Apklausa taip pat patvirtino visuomenėje paplitusius stereotipus, kad cholesterolio problema aktuali išimtinai vyresnio amžiaus žmonėms. Daugiau nei 50 proc. apklaustųjų mano, kad lipidogramos tyrimą pirmą kartą reikėtų atlikti tik sulaukus 35 m. ar vėliau, dar beveik 16 proc. dėl to apskritai neturi nuomonės.
„Gajūs mitai, kad normas viršijantys cholesterolio rodikliai būdingi tik vyresniame amžiuje, arba žmonėms, kurie labai nesveikai maitinasi, turi didelį viršsvorį, daug rūko ir pan. Taip, šie veiksniai išties reikšmingi, bet vis dažniau dislipidemiją nustatome ir jauniems, iš pažiūros sveikiems, liekniems žmonėms, taip pat ir vaikams – ją gali lemti ne gyvenimo būdas, o paveldimumas. Tokie žmonės jaučiasi puikiai ir net nežino, kad turi lėtinio pobūdžio problemą, ilgainiui galinčią sukelti sunkią kritinę ligą“, – pasakoja prof. T. Lapinskas.
Kardiologas taip pat atkreipia dėmesį, kad cholesterolio atveju nėra universalių, t. y., visiems vienodų kraujo tyrimais nustatomų reikšmių – siektino rodiklio dydis priklauso nuo konkretaus asmens rizikos, tad būtina ją žinoti. Pavyzdžiui, jei asmuo jau turėjo problemų su širdimi ar kraujagyslėmis, priimtinas „blogojo“ cholesterolio rodiklis bus kur kas žemesnis.
Kardiologai ragina skirti daugiau dėmesio
Mirtingumas nuo ŠKL Lietuvoje yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES) ir net 2,3 karto didesnis nei ES vidurkis. Ypač skaudžiai ši problema paveikia Lietuvos vyrus – tarp darbingo amžiaus (35–64 m.) vyrų mirtingumas nuo ŠKL yra 2,5–4,5 karto didesnis nei tarp moterų.
Lietuvos kardiologų draugija siekia dar labiau atkreipti dėmesį į ŠKL bei galimas strategines kryptis kovojant su jomis. Balandžio 3 d. vyks Lietuvos kardiologų draugijos organizuojama panelinė ekspertų diskusija „Lietuvos širdies ir kraujagyslių sveikatos strategija“, kurios metu bus aptariama esama širdies ir kraujagyslių ligų situacija Lietuvoje, diskutuojama apie prioritetines kryptis bei priimami sprendimai dėl priemonių ir pagrindinių veiklos vertinimo rodiklių.
Anot LKD prezidento, Lietuvoje valstybės lėšomis šiuo metu vykdoma ŠKL prevencijos programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai), kuriems šeimos gydytojas, įvertinęs gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentraciją kraujyje, elektrokardiogramos ir kitų tyrimų rezultatus, nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų prevencijos planą. Jei nustatoma, kad ŠKL tikimybė yra labai didelė, pacientas siunčiamas į specializuotus centrus išsamiau ištirti ir skiriamas gydymas. Deja, programoje sudalyvauja tik kas antras tikslinei grupei priklausantis gyventojas.
„Jei 45 metų iki tol normaliai besijautęs vyras staiga patiria miokardo infarktą, tai paprastai yra ilgus metus organizme nepastebimai vykusių procesų rezultatas: kai ant kraujagyslių sienelių palaipsniui kaupėsi cholesterolis, vyko uždegiminiai procesai, buvo pažeistas kraujagyslių vidinis paviršius ir pan. Todėl savalaikė diagnostika ŠKL srityje yra kritiškai svarbi – visiems suaugusiems pacientams šeimos gydytojas nemokamai kartą per metus gali atlikti cholesterolio koncentracijos nustatymo tyrimą“, – pabrėžia prof. T. Lapinskas.
Reprezentatyvų sociologinį tyrimą 2024 m. lapkričio-gruodžio mėn. atliko bendrovė „Spinter“. Jo metu iš viso apklausti 1 007 respondentai visoje Lietuvoje. Daugiau informacijos apie ŠKL poveikį Lietuvos valstybei, visuomenei ir ekonomikai galima rasti el. leidinyje „Plyšta širdis“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
