„Turėjome diskusiją apie Seimo sandėlį, tą egzotišką temą: ar jis turėtų būti Seime, o galbūt Seimo narys galėtų įsigyti tuos pačius suvenyrus su visais gyventojais atidarytame Seimo centre, kuris yra kituose patalpose, vėlgi dėl to pasiėmimo iš sandėlio naikinimo lauksime frakcijų nuomonės“, – po trečiadienį vykusio darbo grupės susitikimo žurnalistams kalbėjo parlamentarė.
„Tikrai galėtume atsisakyti to egzotiškai skambančio sandėlio, kuris primena sovietmetį“, – pridūrė ji.
A. Širinskienė vadovauja Seimo valdybos sudarytai darbo grupei, kuri iki prasidės parlamento pavasario sesija turėtų parengti naują parlamentinių lėšų naudojimo tvarką.
Pasak jos, prieš priimant sprendimus, parlamentarai iki kovo 10-osios frakcijose tarsis dėl kanceliarinių išlaidų pokyčių.
„Pirmasis klausimas frakcijoms (...). Tai yra mažinimas už nelankomumą kanceliarinių išlaidų, ką siūlė Seimo pirmininkas“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkė.
Parlamento vadovas BNS praėjusią savaitę teigė, kad Seimo nariams, į posėdžius neatvykusiems be svarios priežasties, būtų apkarpomos parlamentinei veiklai skirtos lėšos – po 5 proc. už kiekvieną praleistą plenarinį posėdį. Šiuo metu tokios ar panašios nuobaudos už praleistus posėdžius nėra.
Frakcijose parlamentarai taip pat turėtų aptarti siūlymą, jog už parlamentinei veiklai skirtas paslaugas jie būtų įpareigoti atsiskaityti iš vienos sąskaitos.
Pasak A. Širinskienės, visiškam parlamentinių išlaidų atsisakymui trūktų balsų.
„Konstitucijos pataisoms palaikymo po šios dienos nebebūtų, jeigu jos būtų siūlomos“, – sakė politikė.
Kai kuriems minėtiems pokyčiams reiktų Seimo statuto pokyčių, todėl juos palaikyti turėtų 71 parlamentaras, kitus užtektų priimti parlamento valdyboje.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Gruodį tai sudarė daugiau kaip 1,7 tūkst. eurų.
S. Skvernelis mano, kad šias išlaidas būtų galima sumažinti iki 0,6–0,7 VMDU.
Iš viso Seimo nariai – tiek praėjusios, tiek šios kadencijos – per 2024-uosius panaudojo 1,8 mln. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. 2023 metais ši suma buvo didesnė, siekė per 2 mln. eurų.
Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas.
Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai.
Visuomenininkui Andriui Tapinui praėjusių metų pradžioje iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlus į Seimą, kilo abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo. Paaiškėjo, kad dalis parlamentarų tūkstančius eurų per kadenciją išleido žvakėms, skėčiams, kaklaraiščiams.
Taip pat atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Tuomet daryta prielaida, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.
Kilus rezonansui visuomenėje Seimo valdyba sugriežtino parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą – per kadenciją leista įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms negalima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Gali žmogelis trūkį gauti ,betempdamas gėrybes iš sandėliuko
