H. Šinkūno kandidatūrą į teisėjus pristatęs šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis pažymėjo, kad profesorius ne vienerius metus yra dirbęs tiek valstybės institucijose, tiek ir akademinėje srityje.
„Prezidentas, įvertinęs žymų kandidato indėlį į konstitucinės teisės mokslo vystymą, jo turimus analitinius gebėjimus, didelį teisinių žinių bagažą ir tvirtą asmenybę, yra įsitikinęs, kad profesorius H. Šinkūnas yra puikus kandidatas į KT teisėjus“, – teigė A. Kabišaitis.
Į KT teisėjus siūlomas H. Šinkūnas yra Vilniaus universiteto profesorius, dirbęs prezidento Valdo Adamkaus patarėju teisės klausimais.
Teisininkas, prisistatydamas Seime, pažymėjo Konstituciją suvokiantis kaip vertybių sistemą, kuriai, anot teisininko, jis yra įsipareigojęs.
„Konstitucija nėra kažkieno, o visų mūsų bendras gėris“, – pažymėjo kandidatas į KT teisėjus.
Profesorius teigė save apibūdinantis kaip žmogų, galintį dirbti komandoje ir rasti kompromisus.
„Apibūdinčiau save kaip žmogų, kuris mėgsta ir moka dirbti komandoje. Moku argumentuotai ginti savo požiūrius, bet esu pakankamai diplomatiškas ir linkęs ieškoti skirtingas nuomones bendravardiklinančio sprendimo“, – aiškino H. Šinkūnas.
Sulaukė klausimų apie partnerystę ir Seimo nario imunitetą
Teisininkas parlamente sulaukė klausimo apie tai, kaip vertina tai, kad iki šiol Seimas nėra priėmęs partnerystės įstatymo, nors tokia situacija KT buvo įvertinta kaip prieštaraujanti Konstitucijai. H. Šinkūnas tai siejo su politinės valios priimti vienokius ar kitokius sprendimus trūkumu.
„Ne vien tik KT nutarimo įgyvendinimas yra problema. Yra tam tikri Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kurie Lietuvoje vis dar neįgyvendinami, nes tam nėra reikia politinės valios. Yra Konstitucinio Teismo sprendimai, kurie neįgyvendinami, nes tam trūksta politinės valios. Aišku, tai nėra gerai. Aišku, tai yra klausimas, susijęs su politine kultūra, kurią reikia ugdyti ir kurios, matyt, kantriai galime laukti. Pagerėsime kažkada“, – dėstė profesorius.
Kandidato į KT klausta ir apie Seimo nario teisinį imunitetą, apie tai, ar šis institutas neturėtų būti siaurinamas. H. Šinkūno įsitikinimu, šiuo metu teisė šiuo klausimu yra aiški – tik parlamentas gali leisti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Anot jo, jei tokios valios nėra, vadinasi, asmuo tiesiog išvengia atsakomybės.
„Nesu lanksčios Konstitucijos šalininkas. Lanksti yra tada, kada ji gali būti keičiama labai daug kartų, kartais visiškai be reikalo tą darant. (...) Čia, matyt, turime kalbėti apie kitus dalykus. Teisės aktų dažnai pakanka, teisė yra pakankamai aiški, bet, jeigu susidaro tam tikros prielaidos bandyti išvengti atsakomybės, kuri kyla, tai tomis galimybėmis kai kas naudojasi“, – aiškino H. Šinkūnas.
Seime pristačius H. Šinkūno kandidūrą, vėliau su juo susitiks ir parlamentaro frakcijos.
ELTA primena, kad KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Pagal Seimo statutą, nutarimų projektai dėl siūlomų kandidatų Seimo posėdžių sekretoriate registruojami ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki KT teisėjų kadencijos pabaigos. Kandidatai į KT teisėjus Seimo posėdyje turi būti pristatyti ne vėliau kaip per 2 savaites nuo atitinkamų nutarimų projektų įregistravimo dienos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
