„Manau, kad su 99,8 proc. tikimybe J. Oleko kandidatūra ir bus patvirtinta galutinai šitame prezidiumo posėdyje. Yra 0,02 proc. tikimybė, kad bus kitaip, bet aš manau, kad atsirado daugiau alaso (triukšmo – ELTA) nei iš tikrųjų realios grėsmės Juozui“, – ketvirtadienį prieš prezidiumo posėdį žurnalistams komentavo M. Sinkevičius.
Taip jis komentavo ankstesnius socialdemokratės Rasos Budbergytės pareiškimus, jog ji taip pat galėtų būti Seimo pirmininke, o ne J. Olekas, kurio pavardė, kaip galimo kandidato į šią poziciją, yra paminėta pasirašytoje koalicijos sutartyje.
Nepaisant beveik 100 proc. tikimybės, kad J. Olekas bus deleguojamas į Seimo pirmininkus, Jonavos meras neatmetė, kad nuotolinio posėdžio metu gali iškilti ir kitų pavardžių – tiek naujų, tiek esamų.
„Nieko neatmetu, nes ne iki galo nuspręsta, neformalizuota, neužprotokoluota. Tai viskas įmanoma“, – sakė partijos pirmininkas.
Pasak jo, partija svarstė ir daugiau pavardžių, ką būtų galima deleguoti į parlamento pirmininko pareigybę.
„Svarstėme, žinoma, kad svarstėme. Svarstėme ir daugiau netgi kandidatūrų. Buvo pasakyta, kad galėtų būti ir kiti garbingi mūsų partijos nariai, ilgamečiai kolegos: ir Orinta Leiputė, ir Algirdas Sysas“, – kalbėjo jis.
„Nėra taip, kad tas postas yra kažkokia padėka už viso gyvenimo nuopelnus. (...) Matome tą poziciją ne kaip padėką ir ne kaip kažkokį garbės ženklą, bet kaip atsakomybę“, – pabrėžė M. Sinkevičius.
R. Budbergytė Eltai yra teigusi, jog sprendimas dėl socialdemokratų į Seimo pirmininkus deleguojamo atstovo nėra galutinis. Anot jos, paskutiniame partijos prezidiume galutinis sprendimas dėl kandidato į Seimo pirmininkus nebuvo priimtas.
Tą patvirtino ir pats M. Sinkevičius, teigdamas, jog R. Budbergytė tik išreiškė galinti dirbti šiose pareigose.
„Nebuvome legitimizavę ir užtvirtinę prezidiume, kuriame svarstėme ministro pirmininko pareigybę. Tai, matyt, kad buvo proga norintiems pareikšti tokią poziciją. Manau, kad kolegė Rasa ne tai, kad pasisiūlė, o išreiškė, kad irgi mano galinti tai daryti ir neatmetė galimybės“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
ELTA primena, kad Seimo statute nustatyta, jog parlamento vadovas renkamas slaptu balsavimu Seimo pirmojoje sesijoje visam Seimo įgaliojimų laikui. Kandidatus į Seimo pirmininko pareigas gali siūlyti raštišku pareiškimu ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių (15 parlamentarų).
Kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusių Seimo narių.
Po pernai vykusių Seimo rinkimų parlamento vadovu buvo išrinktas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Subyrėjus valdančiajai daugumai, politiko vedama partija į koaliciją nebebuvo pakviesta – S. Skvernelis tvirtino, kad iš Seimo pirmininko pareigų pasitrauks.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!