Penktadienį premjerė nuotoliniu būdu susitiko su prekybininkais. Pasak jos, susitikimo metu aptartos galimybės švelninti karantiną. I. Šimonytės teigimu, diskusija šia tema vyksta nuolat, penktadienį ji vyko su prekybininkų asociacija, tačiau netrūksta siūlymų ir iš kitų verslo sektorių.
„Daugelis verslo atstovų mąsto, kad kadangi situacija yra pagerėjusi, galbūt būtų galima kalbėti apie laisvesnį veiklos ir verslo režimą. Tačiau Vyriausybės vertinimu, situacija išlieka rimta, nors ir geresnė nei buvo prieš keletą savaičių“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, Vyriausybė turėjo ketinimą apsvarstyti grafiką, kaip pereinant situacijai iš vieno scenarijaus į kitą, keistųsi konkrečių veiklų padėtis. Visgi, užtrukus diskusijoms su ekspertais ir atsiradus poreikiui kai kurias nuostatas patikslinti, sprendimas dėl plano nusikėlė į pirmadienį.
„Aš visiškai esu įsitikinusi, kad pirmadienį tokį planą mes galėsime patvirtinti. Toliau pagal jį bus galima priimti atitinkamus sprendimus dėl to, kokiomis sąlygomis ir nuo kokių datų kokios veiklos gali būti atnaujintos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Aš nesu Vyriausybė, aš esu tik vienas Vyriausybės narys. Nuo kokių datą ir kokios veiklos bus pradėtos atnaujinti, spręs Vyriausybė, jau keisdama karantino nutarimą. Bet pirmiausia Vyriausybė turi apsispręsti dėl pačios schemos, kas kažkuriam scenarijuje konkrečiai ir kokiomis sąlygomis gali pradėti veikti.
Tada, kai dėl to mes susitarsim, o tikiuosi susitarsim pirmadienį, atitinkamus nutarimo projektus bus pavesta institucijoms parengi ir Vyriausybė jiems pritars be jokių didesnių debatų“, – paklausta, kada dalis verslų gali tikėtis atvėrimo, atsakė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, jei atsitiktų taip, kad reikėtų ilgesnių apribojimų ar į apribojimus reikėtų vėl sugrįžti pablogėjus epidemiologinei situacijai, I. Šimonytė neatmeta galimybės teikti Seimui pasiūlymus dėl paramos ir išmokos dydžių keitimo.
Prie kontaktinio ugdymo eksperimento galėtų jungtis daugiau kolektyvų
Vyriausybės vadovės tvirtinimu, didžiausiu iššūkiu išlieka – ugdymas. Nors, anot I. Šimonytės, aišku, kad reikia kuo greičiau grąžinti vaikus į mokyklas, kita vertus, lygiai taip pat žinoma, kad mokyklų atsivėrimas išprovokuoja papildomą susirgimų bangą.
„Ieškome sprendimo, bandysime ir tam tikrą pilotinį projektą atlikti, ar gali su tam tikromis testavimo schemomis ir algoritmais, mokykla gali pradėti saugiai veikti. Jeigu tai pasiteisintų, prie horizontalaus sprendimo mokykloms galėtume grįžti truputėlį vėliau“, – teigė ji.
Pasak I. Šimonytės, prie Vilniaus savivaldybės vykdomo eksperimento, leidžiant vienos mokyklos pradinukams po COVID-19 tyrimo grįžti į kontaktinį ugdymą ateityje galėtų prisijungti ir kiti kolektyvai.
„Šiek tiek laiko dar užtruks dokumentų rengimas tam, kad viskas vyktų be kažkokių rizikų ir su absoliučiu dalyvaujančių žmonių sutikimu, todėl pradžia šiek tiek nusikels. Galbūt į tą nukeltą pradžią mes galėsime pasitelkti daugiau kolektyvų, o ne tik vieną mokyklą. Galbūt tai galės būti ne tik mokyklos, o skirtingi kolektyvai, kurie galėtų tokiame pilotiniame projekte sudalyvauti ne nuo kitos, o nuo vėlesnės savaitės“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė I. Šimonytė.
Vilniaus savivaldybė anksčiau penktadienį skelbė, kad tikėtųsi ugdymą pradėti jau pirmadienį, jeigu bus spėti paruošti ir patvirtinti tam reikiami dokumentai.
Pasak premjerės, ši iniciatyva atsirado iš diskusijų Vyriausybės ekspertų taryboje.
Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, projektas bus vykdomas Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijoje, tose klasėse, kurių bendruomenės sutiks išsitirti.
Jiems bus taikomas vadinamojo kaupinio testavimo būdas, kai vienu kartu ištiriami visų vienos šeimos narių ėminiai.
Savaitę pasimokę klasėse vaikai išeis atostogų, per jas bus siekiama nustatyti, ar šeimose neišplito virusas.
Prekybininkai sutinka veiklą atlaisvinti palaipsniui
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad prekybininkai sutinka veiklą atlaisvinti palaipsniui – pirmiausia galėtų pradėti veikti turintieji atskirus įėjimus iš lauko ir galintieji apriboti prekybos plotą iki 2 tūkst. kv. metrų.
Be to, pasak jos, vienam pirkėjui tenkantis ploto reikalavimas galėtų būti dvigubai didesnis, nei dabar taikomas maisto prekyboje – 30 kv. metrų.
„Sutiktume ir su 50 kv. metrų. Tikrai su didesniais saugumo reikalavimais galima pradėti“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda penktadienį BNS sakė R. Vainienė.
„Nėra pagrindo sakyti, kad parduotuvėse, kur net ir ploto reikalavimą siūlome didesnį, į kurias žmonės eina rečiau, kad ten atsiras didesnė rizika užsikrėsti nei dabar veikiančiose prekybos įmonėse“, – pridūrė ji.
Pasak jos, susitikime taip pat teirautasi, ar verslas sutiktų, jog veiklos būtų švelninamos pagal tas savivaldybes, kuriose sergamumas yra mažesnis, tačiau R. Vainienė sako, jog verslui toks kelias neatrodo prasmingas.
Susitikime su prezidentu dalyvavusi Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė BNS sakė, kad G. Nausėda pažadėjo vis dar uždarytų verslų likimą spręsti pirmadienį.
„Išsakėme visus savo skaudulius, savo situaciją, prezidentas su ja susipažino ir sakė, kad pirmadienį bus susitikimas prezidento su premjere Ingrida Šimonyte ir bus sprendžiamas mūsų likimas“, – BNS sakė J. Mačiulienė.
„Tikimės, kad jis bus palankus mums ir galėsime pradėti darbus. (...) Mes sakėme, kad galime teikti saugias paslaugas ir dirbti saugiai“, – pridūrė ji.
G. Nausėda sako, jog keičiantis pandeminei situacijai, reikia ieškoti saugios pusiausvyros tarp epidemiologinių ir socialinių bei ekonominių tikslų.
Pasak jo, verslas turi stiprinti saugaus veikimo standartus ir jų laikytis, kol visuomenė įgis kolektyvinį imunitetą – nuo to priklauso jo paties galimybės laisviau veikti, pranešė Prezidentūra.
Vyriausybei trečiadienį nusprendus kol kas neleisti veikti kirpykloms ir nemaisto parduotuvėms su atskiru įėjimu, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė vis dėlto mananti, kad šis verslas galėtų atnaujinti veiklą. Ji pripažino, kad situacija, skirtingam verslui taikant skirtingus ribojimus, yra netobula.
Pasak ministrės, kitą pirmadienį Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje turėtų būti patvirtintas visas karantino atlaisvinimo planas, pakoreguotas pagal ekspertų ir kitas įžvalgas.
