Pasak I. Šimonytės, parlamento vadovė teiravosi apie Vyriausybės poreikį dėl jos inicijuotų projektų šaukti neeilinę sesiją, tačiau apie prokurorės perduotą prašymą neužsiminė.
„Tą dieną mes kalbėjome apie poreikį Vyriausybei organizuoti neeilinę sesiją, ji (V. Čmilytė-Nielsen) klausė, ar yra poreikis man, ar aš turiu klausimų, kuriuos galėčiau atnešti į neeilinę sesiją“, – antradienį žurnalistams sakė premjerė.
„Ne, nepasakė“, – į klausimą, ar V. Čmilytė-Nielsen jai nepasakė apie planuojamą prokurorės kreipimąsi, atsakė I. Šimonytė.
Ji taip pat pažymėjo, kad prokurorės ir Seimo pirmininkės susitikime, remiantis abiejų pasisakymais, K. Bartoševičius nebuvo įvardintas.
„Aš, kiek žinau, ir ką girdėjau iš ponios N. Grunskienės, ir tą patį sakė Seimo pirmininkė, kad apie K. Bartoševičiaus pavardę ji neinformavo V. Čmilytės-Nielsen, tai kaip galėjo V. Čmilytė-Nielsen informuoti ką nors apie tai, apie ką nebuvo pati informuota?“ – sakė premjerė.
I. Šimonytė taip pat tikino, kad nei pati, nei kas nors iš jos aplinkos K. Bartoševičiaus apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą neperspėjo.
„Ne, aš neinformavau ir niekas iš mano aplinkos neinformavo“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Ji taip pat teigė, kad net tuo atveju, jei Seimo pirmininkė būtų pasakiusi apie generalinės prokurorės kreipimąsi, ji nebūtų galėjusi nuspėti, kuris tai Seimo narys.
„Kai buvo sudaromi partijos sąrašai, niekas jokiomis aplinkybėmis nei manęs, nei partijos pirmininko ir nieko iš partijos vadovybės nėra informavęs apie nederamą elgesį ar nederamus polinkius K. Bartoševičiaus, dėl kurių jis negalėtų būti kandidatų sąraše“, – sakė premjerė.
„Per šiuos dvejus metus nebuvo nei vieno karto, kad kažkas būtų atėjęs ir man pasakęs, kad kažkas kažkur gal atsitiko, gal aš kažką girdėjau, gal buvo kažkokia situacija, gal kažkas negero vyksta – tai nepykit, tokių situacijų tikrai nebuvo“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji taip pat sakė „dėl savo veiksmų mieganti ramiai“, nes jokio nusikaltimo nepadarė ir negali būti atsakinga už žmonių, kartu dirbančių ar kitaip susijusių, privačiame gyvenime galimai padarytus nusikaltimus.
„Dėl savo veiksmų aš tikrai miegu ramiai, bet prisiimti atsakomybę dėl kiekvieno žmogaus, kuris dirba kažkur arti manęs, yra kažkaip su manimi susijęs, ir kurio veikimai gali būti susiję su jo privačiu gyvenimu, nes niekur negirdėjau, kad nusikalstamos veikos, kurios galimai buvo padarytos, būtų susiję su partija, Seimu, kažkokias renginiais partijos arba Seimo, kur tu suprastum, kad dengi nusikaltimą ir nepraneši, kam turi pranešti – nebuvo šitaip. Dėl ko aš turėčiau neramiai miegoti? Aš jokio nusikaltimo nepadariau“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
I. Šimonytė taip pat sakė nepritarianti opozicijos inicijuojamam tyrimui dėl galimo informacijos nutekinimo, sakydama, kad tai yra prokuratūros tyrimo klausimas.
„Tyrimą turėtų atlikti prokuratūra, o ne Seimas, o dabar toks vaizdas, kad Seimas yra nusprendęs, kad jis yra prokuratūra, teismas ir viskas viename, ir greičiausiai taip jis yra nusprendęs, nes yra savivaldos rinkimai ir nori surasti kažką, ką – nelabai įsivaizduoju“, – sakė premjerė.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen anksčiau antradienį teigė sako generalinės prokurorės N. Grunskienės žinia apie planuojamą kreipimąsi dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo su nieko nepasidalinusi, nežinojusi net Baudžiamojo kodekso straipsnių, pagal kuriuos tyrimas pradėtas.
Pasak parlamento vadovės, sausio 20 dieną, penktadienį, su ja susitikusi generalinė prokurorė informavo, jog vienas neįvardintas Seimo narys yra įtariamas sunkiais nusikaltimais ir ji kreipsis dėl neliečiamybės panaikinimo.
„Man nebuvo įvardinti konkretūs Baudžiamojo kodekso straipsniai, man buvo pateikta nuasmeninta informacija, taigi ikiteisminio tyrimo medžiaga man nebuvo pateikta“, – pažymėjo parlamento vadovė.
Seimo pirmininkė patvirtino tą pačią dieną vėliau susitikusi su I. Šimonyte, bet teigė apie prokurorės prašymą nepranešusi.
Tuo tarpu generalinė prokurorė N. Grunskienė antradienį Seime žurnalistams patvirtino, jog nei pavardės, nei partinės ar frakcijos priklausomybės parlamento vadovei neįvardino, bet pasakė, pagal kuriuos Baudžiamojo kodekso straipsnius tyrimas vyksta.
Tą pačią dieną komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu patiekė pareiškimą dėl mandato atsisakymo.
Sausio 23-iąją, pirmadienį, prokuratūra paskelbė, jog N. Grunskienė kreipėsi į Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen dėl konservatorių frakcijai priklausiusio Kristijono Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo atliekant tyrimą dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo.
Prokuratūros pranešimas paskelbtas porą valandų po to, kai K. Bartoševičius patvirtino žiniasklaidai atsisakantis Seimo nario mandato, bet šį žingsnį aiškino asmeninėmis priežastimis.
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija praėjusį penktadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant išsiaiškinti, kas galėjo nutekinti K. Bartoševičiui informaciją apie jo atžvilgiu vykdomą tyrimą.
Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pareiškė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.
