„Institucija galėjo pasiruošti per vasarą antrajai bangai – sustiprinti savo procesus, duomenų apsikeitimą, duomenų analizę tam, kad politikai galėtų priimti sprendimus remdamiesi duomenimis, o ne pirštais badydami į skaičius, – tai tas neįvyko“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Ingrida Šimonytė.
Ji teigė, kad politikai nežino, kokie sprendimai suvaldant COVID-19 plitimą būtų efektyviausi, nes nežino, kur šis virusas labiausiai plinta.
„Blogiausia, kad mes nežinome, kokius sprendimus būtų galima priimti, nes nežinome, kur yra pagrindiniai užsikrėtimo šaltiniai. Laikinasis ministras sako, kad visur, bet tas visur yra tas pats, kas niekur“, – teigė I. Šimonytė.
„Bėda yra, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras visiškai nevaldydamas situacijos negali pasakyti, kur kyla didžiausia rizika, kur reikėtų taikyti apribojimus“, – pridūrė ji.
„Dabar tie ribojimai taikomi daugiau bandant pataikyti iš patrankos į debesis. Kai kurie iš jų gal labiau pasiteisins, kai kurie – mažiau. Bėda, kad einama nematomis“, – sakė paskirtoji premjerė.
Ji kritikavo NVSC, kad jo specialistai nesugeba atlikti visų epidemiologinių tyrimų.
„Jeigu institucija patenka į komą nuo 200 naujų atvejų per parą, tai akivaizdu, kad procesai institucijoje veikia netinkamai, ir duomenų apdorojimas veikia netinkamai, ir patys sprendimai veikia netinkamai“, – sakė I. Šimonytė.
Anksčiau NVSC dėl prieštaringo ar nepakankamo duomenų ištyrimo kritikavo ir kai kurie prie prezidento veikiančios Sveikatos ekspertų tarybos nariai.
NVSC šią savaitę pranešė, kad lapkričio mėnesį epidemiologai ištyrė 86 proc. patvirtintų koronaviruso atvejų, ir tai visiškai atitinka Europos Sąjungos standartus.
Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta vėl rekordiškai daug – 2450 –naujų COVID-19 ligos atvejų, nuo koronaviruso mirė 17 žmonių,
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 67 tūkst. 66 asmenys, 39 tūkst. 377 – tebeserga, 26 tūkst. 836 – pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 564 žmonės.
