„Kol kas tai tik labai didelė ambicija, kas, žinoma, visada yra labai sveikintina. Bet reikia ir labai tiesiai pasakyti – kalbame apie 2-2,5 milijardo eurų daugiau virš dabartinio finansavimo lygio. Net nuosekliai didinant procentą iki 6, tai reikštų apie pusę milijardo papildomai kasmet“, – komentare Eltai sakė I. Šimonytė.
„Bijau, kad paaiškinimas, kad dėl to mokesčiai gyventojams nedidės, yra kiek per populistiškas. Nes reiktų tiesiai sakyti, kuo tai finansuos: gal didins pelno mokestį, gal nedidės jokios kitos išlaidos ar viską skolinsis, rizikuodami pažeisti jau ne tik deficito, bet ir skolos kriterijų“, – nurodė ekspremjerė, netiesiogiai referuodama į šalies vadovo Gitano Nausėdos išsakytus žodžius.
Todėl, tęsė konservatorė, neišvengiamai turės paaiškėti, iš kokių šaltinių bus didinamas finansavimas gynybai.
„Skaičiai per rimti, kad juos būtų galima nurašyti apvalinimams ir bent minimalus aiškumas dėl šaltinių turės atsirasti“, – pridūrė I. Šimonytė, vildamasi, jog „anksčiau ar vėliau bus pasiūlyta atnaujinti nacionalinį susitarimą“ dėl gynybos ir užfiksuoti šias finansavimo kryptis.
Priminė Seime patvirtintą rezoliuciją: neslėpė nuostabos
Tiesa, nors principinę VGT poziciją sutiko palankiai, politikė atkreipė dėmesį, jog Seimas šią savaitę patvirtino rezoliuciją dėl užsienio ir saugumo politikos tęstinumo, kurioje – gerokai mažiau ambicingi įsipareigojimai.
Antradienį patvirtintame dokumente parlamentas įtvirtino, jog sieks „nuosekliai ir ambicingai“ didinti gynybos finansavimą, tam skiriant ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo BVP.
I. Šimonytės teigimu, konservatoriai siūlė rezoliucijos tekste įrašyti kiek didesnę – 4 proc. nuo BVP – ambiciją, tačiau, pažymėjo politikė, socialdemokratai to atsisakė.
„Tokią rezoliuciją Seimas ir priėmė“, – nusistebėjimo dėl VGT sprendimų ir Seimo rezoliucijos skirtumų neslėpė kadenciją baigusi ministrė pirmininkė.
Penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Tiesa, prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
„Labai nenorėčiau, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas gyventojų būtų siejamas su didėjančia mokesčių našta. Manau, kad šito privalome išvengti“, – akcentavo šalies vadovas.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
