„Mūsų vertinimu, tokią įmoką (solidarumo – BNS) reikėtų susieti su labai labai konkrečiais dalykais, konkrečiais projektais, kurie gali būti padaryti per trumpą laiką, kurie yra labai svarbūs mums visiems – turintiems paskolų ir neturintiems“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, teikiant papildomus pasiūlymus gali būti įsivelta į „populistinę diskusiją“.
„Krašto gynyba, apsauga, infrastruktūra susijusi su mūsų kariniu mobilumu, su partnerių buvimu yra kažkas, kas yra universaliai vertinga visiems, išskyrus žmones, turinčius alternatyvius požiūrius į Lietuvos nepriklausomybę, ir dėl to, mūsų nuomone, geriausia tai susieti būtent su šiais projektais“, – teigė premjerė.
Pasak jos, su bankais sutartis pasirašę paskolų gavėjai patys turėjo įsivertinti palūkanų normų augimo riziką.
„Skolininkai, kurie pasirašinėjo sutartis, žinojo, kokias sutartis jie pasirašo, buvo vykdomas specialus testas pagal atsakingo skolinimo nuostatus, įvertinant, kokį palūkanų normų augimo šoką gali žmonių pajamos atlaikyti“, – teigė I. Šimonytė.
„Suprantu, kad palūkanų normų didėjimas yra labai nemalonus dalykas, tačiau žmonės, paėmę kreditus 20–25 metams, tikrai sunkiai galėjo tikėtis, kad visą laiką išliks nulinis Euriboras, nes visą laiką buvo kalbama, kad šita situacija yra nenormali, ir taip tikrai ilgą laiką nebus“, – pridūrė ji.
Prognozuojant, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie 1 mlrd. eurų bendro pelno, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pasiūlė jiems 2024-2025 metais įvesti laikiną solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.
Iš solidarumo mokesčio per dvejus metus tikimasi surinkti maždaug 0,5 mlrd. eurų pajamų, kurias numatoma skirti karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams.
