Kaip sako mūsų vienas ministras -
"Para para paradoksas" -
Lietuvos dekomunizaciją ir desovietizaciją vykdo (kovoja su talentingais praeities menininkais, gatvių pavadinimais bei kanalizacijos dangčiais, pagamintais TSRS laikais) tie, kurių tėvai priklausė NKVD, KGB ar TSKP. O ir dažnas desovietizatorius - buvęs TSKP ar Komjaunimo narys ar net komunistinis veikėjas...
Jau nekalbant apie tai, kad vykdant desovietizaciją (griaunant paminklus ir lupinėjant kanalizacinius dangčius), kažkodėl KGB sąrašai slepiami po devyniais užraktais...
Paraparaparadoksas, ne kitaip.

Taigi tvartelinių tironų laikas valdžioje baigiasi, visi už savo kenkėjišką veiklą turėtu atsakyti. Dėdulės galios baigėsi su anūko nepaskirimu eurokomisaru.

Algimantas Rusteika
18 val. ·
KONSERVATORIŲ TIKĖJIMO IŠPAŽINIMAS
_________________
Seneli mūsų, kuris nesi pragare, teesie šventas tavo gardas, teateinie tavo prezidentystė, teesie tavo Dalia kaip balkonėlyje, taip ir žemėje.
Kasdieninės neapykantos duok mums šiandien ir atleisk jums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo konservatoriams. Ir neleisk mūsų nedulkinti, bet gelbėk mus nuo ruso.
Lietuva per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas Lietuvoj yra atsiradę.
Mes tikime į Šventąją šeimą, anūkų bendravimą, jų nusikaltimų atleidimą ir amžinąjį gyvenimą Seime.
Iš ten numirėliai ateis gyvųjų teisti. Trečią dieną jis kelsis iš numirusių ir nužengs į pragarus.
Tai buvo pavogtų KGB bylų žodis. Dėkojame Seneliui.

-Kodėl Prezidentas palaimino A. Kubiliaus kandidatūrą į eurokomisarus?
A.Kubiliaus nuopelnų G. Nausėdai, greičiausiai, reikėtų ieškoti 2008 -2012 m. finansinio chaoso metu, kai jis vadovavo vyriausybei, o Lietuvoje siautėjo ŠVEDIJOS bankų laukiniai arkliai.
-Jo priimti sprendimai skolintis valstybės vardu iš komercinių bankų labai aukštomis palūkanomis (10 %), kartais net nesant tam poreikio, Skandinavijos bankams leido susikrauti milijardinius turtus.
Tuo pat metu gyventojams buvo veržiami diržai, karpomi atlyginimai, net senjorų pensijos.
A. Kubilius ir tuometinė finansų ministrė I. Šimonytė kategoriškai atsisakė skolintis iš TVF, kuris siūlė paskolas su 2 % palūkanomis.
-Valstybei ir jos piliečiams buvo padaryta didelio masto – 2,1 milijardo eurų žala. Tai konstatavo parlamentinį tyrimą atlikusi Seimo komisija.

aktualu...

Rekomendacija (straipsnis):

„Paaiškėjus, kad visa Garliavos pedofilijos – žudynių byla yra klastotė, teisėja Mačionytė ją įslaptino“.

Šaltinis: laisvas • info

..

"Gediminas Jakavonis
1 d. ·
Lietuviškos „monarchijos“ pabaigos pradžia
Jeigu prieš tris dešimtmečius Vytautą Landsbergį būtų karūnavę Lietuvos karaliumi Mindaugu
III, šis užsitęsęs „absurdo teatras“ su jo anūko Gabrieliaus odisėja siekiant eurokomisaro posto
neatrodytų idiotizmu, eilinį kartą valdžią supriešinant su savo tauta. Monarchams, kad ir laikantis
Konstitucijos, galioja kitokios taisyklės negu mums, eiliniams mirtingiesiems. Bet mūsų šalis yra
demokratinė Respublika, kur pagal 5-ąjį Konstitucijos straipsnį: „...valdžią Lietuvoje vykdo
Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas“.
Vis bandau suprasti, kaip teisiškai galima būtų paaiškinti situaciją, kai lig šiol mūsų valstybę
„šokdina“ LTSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis. Na tai, kad jis savo
įkurtą konservatorių partiją padovanojo anūkui, tai jų pačių politinės organizacijos „virtuvės“ ir
Landsbergių giminės vidiniai tarpusavio santykių reikalai, bet mes kalbame apie Lietuvos
valstybę, su kuria bando tapatintis šios dvi pusės. Žiūrint iš šalies, viskas atrodytų lyg ir teisinga.
Baigiantis kadencijai, valdančioji koalicija siūlo savo kandidatą į Europos Komisijos narius
užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, jei ne bet...po kurios ir eina pagrindiniai dalykai.
Arogantiškas, save įsimylėjęs, net ir su koalicijos partneriais nesišnekantis V. Landsbergio
anūkas pademonstruoja visišką nekompetenciją, asmenines ambicijas būti pasaulinės
žiniasklaidos centre, nesidomint Lietuvos žmonių reikalais. Nenuspėjamo ir neprognozuojamo
Gabrieliaus, mano manymu, savo sudėtyje nenori matyti ir Europinės institucijos, šį kandidatą iš
Lietuvos valstybės matydamos kaip savo galvos skausmą, kurį, kaip jau ne kartą buvo, šis
savimyla gali sukelti visai Europos Sąjungai.
Todėl, mano nuomone, visos Lietuvos valdančiųjų pastangos nelabai vykusį V. Landsbergio
anūką, Austėjos Čijauskaitės vyrą padaryti Eurokomisaru, nepavyko.
Gerai pagalvojus, net pačiai konservatorių partijai, galvojant apie ateitį, anūkas tapo ją
skandinančiu inkaru arba lagaminu be rankenos, kurį ir tempti su savimi sunku, o palikti
„faktinis“ valstybės vadovas neleidžia.
Bandau suprasti, kodėl pas mus Lietuvoje vyksta tokie dalykai. Kartą į LR Seime vykusią
valstybinę šventę, kurion pirmojo Sąjūdžio Seimo narius pakvietė nenuilstanti Atgimimo laikų
„bitutė“ Angonita Rupšytė, nuvykom kartu su anūkais. Kai viduj visur skalambijo, kad dabar
kalbės „šalies vadovas“, mano jaunėlis nustebę pratarė:
-Šitas? Bet juk čia visai ne Gitanas Nausėda!
Vaikai meluoti nemoka, jei sako, ką mato, ką galvoja, tad ir supratau, kad matau pasakos"

''Šimonytė sako, kad ši diena tik įrodo, kad „tironų pergalės gali būti tik trumpalaikės“.

Gera mintis, tik kada tai ivyks LT? - ir nematysime kolaborantų dinastijos ir jų marionečių valdžioje.