Premjerė I. Šimonytė sako puikiai prisimenanti pirmąsias karo Ukrainoje dienas. Ji pasidalino, kad likus vos dvejoms savaitėms pati buvo apsilankiusi Kyjive.
„Tuo metu jau buvo labai plačiai kalbama apie tai, kad karas gali prasidėti bet kurią dieną. Aišku, buvo žmonių, kurie manė, kad tai bus tik Rytų Ukrainoje, buvo perspėjimai JAV, JK žvalgybos, kad tai bus plataus masto kampanija. <...> Po metų akivaizdu viena – tie, kurie sakė, kad Ukraina bus paimta per kelias dienas – labai apsiriko. Bet kaina, kurią ukrainiečiai moka visus šiuos metus yra be galo didelė. Ir labai dažnai tai yra kaina, kurią ukrainiečiai moka todėl, kad šioje pusėje pasaulio Vakarų valstybės kartais per ilgai uždelsia priimti tuos sprendimus, kuriuos galiausiai vis tiek priima, bet per tą laiką žūsta žmonės“, – ketvirtadienį Žinių radijuje kalbėjo premjerė.
Lietuvos kariuomenė skelbia, kad kitą savaitę į šalį pirmosios pratyboms atvyks Vokietijos brigada. Pasiteiravus premjerės, ar Lietuva yra arčiau tikslo įtikinti vokiečius dislokuoti karius, ji atsakė, kad šios diskusijos „nėra lengvos“, nes tai nėra greitas procesas.
„Man atrodo, kad nereikia tokiais atvejais labai toli užbėgti už akių ir kažkaip konstatuoti kažkokias pabaigas. Nes tokio pobūdžio derybose aš paprastai, manau, kad yra išmintinga laikytis ES plačiai taikomos praktikos – „niekas nesutarta kol viskas nesutarta“. Tai tikrai tos diskusijos vyksta, mes savo argumentus dėliojame, Vokietijos pusė savo argumentus dėlioja, bet, manau, kad dienų gale susitarimas bus vis tiek pasiektas“, – kalbėjo ji.
JAV prezidentas Joe Bidenas šią savaitę lankėsi Kyjive. Anot I. Šimonytės, šis vizitas yra be galo reikšmingas: „Čia buvo labai aiški žinia. Man atrodo, aiškesnės žinios suformuluoti jau beveik nėra įmanoma. Tai buvo padaryta, aišku, sąmoningai prie Putino vadinamąją kalbą, iš kurios buvo įvairių lūkesčių, kas gali išsivystyti. Akivaizdu, kad tikras įvykis buvo prezidentas Bidenas Kyjive, o tikrai ne toji Putino kalba. Ir aišku, susitikimas NATO Rytų flango valstybių vadovais, yra labai svarbus signalas“.
„Ne kartą per šiuos metus buvo paminėta, kad penktojo straipsnio garantijos yra geležinės, jos yra labai tvirtos. Tačiau jos turėtų būti pakaustytos ir politine dimensija, ir praktine dimensija – jau fiziškai – fiziškai stiprinant rytinį NATO flangą. Ši invazija, tiesa sakant, įkvėpė NATO antram kvėpavimui. Todėl, kad tikrai ilgą laiką buvo diskusijos, kaip traktuoti Rusiją, ar ji kažkoks partneris, ar priešininkas. Mes visą laiką sakėme, kad Rusija yra grėsmė, bet tas suvokimas atėjo tik praėjusiais metais. Dabar ta grėsmė aiškiai suvokiama“, – pridūrė ji.
Ketvirtadienį V. Putinas atšaukė dekretą, kuriuo iš dalies buvo paremtas Moldovos suverenitetas, sprendžiant Padniestrės regiono ateitį, o naujasis Moldovos premjeras prieš kelias perspėjo, kad Rusija gali planuoti užimti sostinės oro uostą. Kiek situacija dėl Moldovos kelia nerimą?
„Nėra naujiena ir visada taip buvo, kad Rusija yra suinteresuota kelti sumaištį Moldovoje. Būtent todėl mes Moldovai skiriame tikrai daug dėmesio. Todėl, kad Ukrainos karas yra labai svarbu ir labai svarbu Ukrainai padėti laimėti. Bet taip pat labai svarbu užtikrinti, kad nepamestume dėmesio nuo to, kad Moldovoje Rusija tą sumaištį kelti nori nuolat. Yra Padniestrės klausimas, kuris iki šiol yra neišspręstas. Man atrodo, kad tai nieko nuostabaus. <…> Rusija taip elgiasi, ji mėto smarvines bombikes vis tarsi bandydama sukurti kažkokią naujieną. Reikia būti labai atidiems. Moldovos spec. tarnybos tokios ir yra, nė kiek neabejoju. Reikia Vakarams išlikti labai dėmesingiems Moldovos rūpesčiams“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Kalbėdama apie Rusijos ateitį I. Šimonytė pažymėjo, kad karo nuostoliai ant šalies žmonių, tikėtina, bus permetinėjami dar labai ilgai, nes Rusijos visuomenė yra arba indiferentiška, arba labai įbauginta.
„Ir todėl kalbėti apie Rusijos ateitį nėra labai lengva. Bet man atrodo, kad viena yra aišku – kad visi kalbėjimai apie tai, kad reikia išsaugoti kažkokį veidą, kad kažkas negali būti pažemintas [rodo], kad Rusija pažemino pati save pradėdama šį karą ir šią invaziją praėjusiais metais. Tai dabar pagrindinis uždavinys – ne samprotauti, kas atsitiks su Rusija“, – pažymėjo ji.
Lietuvos problemos premjerės ne domina,nei pienas pilamas į laikus,nei Baltarusijos trašų kelionės per Lietuvą,nei Dulkio reformos,nei švietimas,Turim vyriasuybę kuri neaišku kam dirba,kiekvieną diena dangstydamasi Ukraina,lyg ten jau būtų persikėlusi dirbti,
Taip ir privatizavom savo valstybę. Beveik.Keisti laikai atėjo - daug metų neklystančiu buvęs ir dėl nieko neatsiprašinėjęs Vytautas Landsbergis dabar atsiprašinėja nuolat. Tai homoseksualistų, tai verslininko Gedimino Žiemelio. Jei tenka tiek atsiprašinėti, gal geriau visai viešai nekalbėti?
„Šiandien man atleisk, atleisk rytoj!", - kadaise traukė grupė „Rondo". Profesorius Landsbergis turbūt mėgsta kitokią muziką, bet žodžiai jam turėtų būti artimi. Atsiprašinėti tenka jei ne kasdien, tai kiekvieną savaitę. Iš pradžių patriarchas atsiprašė homoseksualistų, dabar atėjo Žiemelio eilė. Landsbergis pripažino suklydęs, kai pareiškė, kad verslininkas kraunasi pelną Rusijoje ir nepadeda Ukrainai. „Mano kaltė", - atsiprašė patriarchas. Bet tai kur ritasi pasaulis? Landsbergis buvo faktinis šalies vadovas, o kai kas mano, kad ir dabar yra, bet jis daug metų dėl nieko neatsiprašinėjo. Dabar - vienas atsiprašymas po kito. Taip nusigyvensim iki to, kad patriarchas, kitą kartą atsistojęs balkonėlyje, pasakys: atleiskite, kad kolūkius sugrioviau. Brrr, baisu net įsivaizduoti. Čia turėtų įsikišti artimoji profesoriaus aplinka ir jam priminti, kad neverta griauti legendos. Tyla - gera byla, ir dūšiai ramiau.
