Premjerės teigimu, dažniausiai į galimas grėsmes sureaguojama tik tada, kai atsitinka kažkoks incidentas „kaip atsitiko Ukrainoje apšaudžius apylinkes“.
„Tada iš to atsiranda toks didelis nerimas ir didelis susijaudinimas. Kartais [yra priimami] sprendimai, pavyzdžiui, slėptuvių ieškojimai, kurie neatitinka to, ką reikėtų daryti branduolinio pavojaus atveju. Faktas, kad tos informacijos nėra pakankamai, galbūt dėmesio nėra pakankamai tuomet, kai reikėtų tą dėmesį įsidėti į galvą, į galvą susivirškinti, nusipirkti tuos du didelius „bambalius“ vandens, kad jie būtų namuose.
Žinoma, turime ką tobulinti ir tobulinsime, bet manau, kad dabar pagrindinis dalykas yra, kad išliktumėme visi ramūs, išliktumėme susitelkę“, – kalbėjo ji.
Komentuodama BNS užsakymu „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenis, jog stebint Rusijos karą Ukrainoje visiškai informuoti ir pasiruošę galimoms grėsmėms yra tik apie dešimtadalis gyventojų, I. Šimonytė akcentavo, jog visuomenę reikia informuoti „tokiu būdu, kad nebūtų kažkokios nereikalingos panikos“.
„Kartais jau taip atsitinka, kad kažkokia informacija, kuri reikalinga žmonėms pasiruošti rizikoms, kurios atrodo galbūt ir minimalios, būna priimamas kaip ženklas, signalas, paraginimas ar kažkas daugiau, nei elementari prevencija“, – sakė ji.
Anot premjerės, dar Baltarusijoje statant Astravo atominę elektrinę buvo nuolat teikiama informacija apie branduolinę saugą, tačiau gyventojai į ją ėmė labiau reaguoti tik Rusijos kariuomenei Ukrainoje apšaudžius kai kuriuos branduolinius objektus.
Penktadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev ir PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas pateikė informaciją apie kolektyvinių apsaugos statinių (KAS) inventorizacijos rezultatus.
„Pasakysiu pasikartodamas, kad šiai dienai Lietuvoje tokios [karo] grėsmės nėra, bet tą darbą norime atlikti iš anksto“, – penktadienį kalbėjo viceministras. Jis kartu su M. Kanapicku ramina gyventojus, bet kartu ir įspėja, kad žmonės turėtų ramiai pasirengti galimoms nelaimėms jau dabar ir pasakė, kokius žingsnius reikėtų atlikti.
„Matome, kad atskirose gyvenamųjų namų bendruomenėse žmonės kolektyviai mato galimos problemos sprendimą ir jau teko ne vieną kartą girdėti, kad balandis – švaros mėnuo, reikia organizuoti akcijas ir išsinešti visus rakandus, kas šiuo metu yra sukaupta“, – nurodė M. Kanapickas.
„Orientuojame gyventojus ir į tai, kad turėtų atsargų bent jau trims dienoms. Tos maisto atsargos ar išgyvenimo krepšys gali būti kiekvienos šeimos plane“, – jį papildė V. Dmitrijevas.
10 proc. gyventojų galėtų pasilėpti kolektyvinių apsaugos statinių rūsiuose
Specialistų teigimu, Lietuvoje yra 1937 kolektyvinės apsaugos statinių. Iš jų – 1099 turi arba rūsius, arba cokolinius aukštus.
Vidaus reikalų ministras V. Dmitrijevas patvirtino, kad apie 10 proc. gyventojų galėtų pasinaudoti kolektyvinės apsaugos statiniuose esančiais rūsiais arba cokoliniais aukštais, kurie „būtų labiau pritaikyti, jeigu to prireiktų karo atveju“.
„Mes įsivertinome, kad kolektyvinės apsaugos statiniuose būtų galima sutalpinti apie 40 proc. šalies gyventojų ir įsivertinome, kiek tokių statinių turi rūsį ar cokolinį aukštą. Tuose rūsiuose ar cokoliniuose aukštuose, mūsų nuomone, būtų galima laikinai suteikti priedangą apie 10 proc. šalies gyventojų“, – patikslino jis.
Visą spaudos konferenciją žiūrėkite:
Viceministras taip pat nurodo, kad yra tęsiami susitikimai tiek su savivaldomis, tiek su kitomis ministerijomis, nes „minčių, ką būtų galima nuveikti šioje srityje tikrai yra“.
„Galbūt galėsime kalbėti apie tam tikrų teisės aktų pakeitimą, kurie šiai dienai reglamentuoja tiek reikalavimus kolektyvinės apsaugos statiniams, tiek civilinės saugos organizavimo klausimus“, – patvirtino jis.
PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas nurodė, 43 proc. gyventojų galėtų būti sutalpinami į „visuomeninius pastatus“.
„Ką paminėjo viceministras, tai tuose pastatuose apie 10 proc. yra patalpų, kurios yra rūsiuose ar cokoliniuose aukštuose. Tos patalpos būtų tikrai labiau tinkamos negu pirmame, antrame ar trečiame aukšte esančios patalpos, kuriose yra įrengti langai būtent oro pavojaus atveju“, – nurodo jis.
