„Tas sprendimas (dėl trijų braziliškų orlaivių įsigijimo – ELTA) buvo priimtas labai greitai ir labai skubiai. Tiesą sakant, pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą yra numatyta parlamentinė kontrolė komitetui, kuris turi teisę ir pareigą pasisakyti dėl stambesnių pirkinių. Buvo be galo sudėtinga kažkaip išsiaiškinti su Krašto apsaugos ministerija, kaip čia taip atsitiko, kad šitas prioritetas atsirado“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
Pasak jos, svarbu skirti deramą dėmesį ir kariuomenės transporto bei logistikos pajėgumams, tačiau, pažymi I. Šimonytė, šiuo metu Lietuva turi gerokai svarbesnių prioritetų gynybos srityje.
„Aš nepasakysiu, kad pats sprendimas stiprinti transporto ir logistikos pajėgumus (...) yra netinkamas. Čia ne tas klausimas. Čia klausimas – ar tai yra prioritetinis sprendimas?“ – dėstė ji.
„Prioritetai yra nacionalinė divizija, Vokietijos brigada, visuotinis šaukimas ir tie dalykai, kurie yra susiję su šių strateginių tikslų įgyvendinimu – ir sienos apsauga. Papildomai jau mes virš šitos, taip sakant, vaterlinijos, virš to bazinio scenarijaus jau turime atsiradusius papildomus poreikius, kuriuos Krašto apsaugos ministerija labai aiškiai formuluoja, kurie yra susiję su oro erdvės apsauga ir visais šitais incidentais su „Gerberomis“ ir kitais rusiškais kvietkais“, – kalbėjo politikė.
Augant krašto apsaugos prioritetų sąrašui, tam reikės rasti ir papildomų lėšų, pastebėjo I. Šimonytė.
„Virš to scenarijaus turime papildomą tam tikrą poreikį, kuriam dar neturime lėšų, jos dar nėra suplanuotos. Reiškiasi, jų reikės papildomai ieškoti. Ir tada ant viršaus užmetame dar vieną (prioritetą – ELTA) ir sakome, tarsi mes čia gyventume neribotų išteklių karalystėje, nes kažkas, kažkur greitai labai staigiai kažkaip iššoko su idėja apie šitą sandorį“, – tęsė buvusi ministrė pirmininkė.
„Tai, mano supratimu, čia ir skaidrumo požiūriu, ir tokios racionalios logikos, planavimo požiūriu, kas mums yra svarbiausia artimiausiu metu – na, klaidingas sprendimas“, – konstatavo ji.
Įgyvendinus pagrindinius gynybos prioritetus, pabrėžė I. Šimonytė, būtų galima grįžti prie klausimo dėl transporto ir logistikos pajėgumų atnaujinimo.
„Tiesiog visko surašymas į vieną prioritetų eilę ir įsivaizdavimas, kad ištekliai yra beribiai ir kad galimybės yra beribės, ir kad finansų ministras turės tiek empatijos, kad 2 plius 2 jam tikrai bus ne 4, o 5, o gal ir 14 – tai tikrai to nebus. Tai yra neatsakingas požiūris į valstybės lėšų valdymą“, – apibendrino buvusi Vyriausybės vadovė.
Kaip jau buvo skelbta, birželio 18 d. posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė KAM bei Gynybos resursų agentūros (GRA) siūlymui plėsti Lietuvos kariuomenės oro pajėgas – planuojama jungtis prie grupės šalių ir derėtis dėl trijų „C-390 Millennium“ orlaivių įsigijimo iš Brazilijos bendrovės „Embraer Defense & Security“.
Kariuomenė yra teigusi, kad nuo 2006 m. trijų turimų „Spartan“ nebeapsimoka modernizuoti. Pasak jos, vien „Spartan“ navigacijos sistemos modernizacija kainuotų 153 milijonų eurų. Be to, akcentavo kariuomenė, šis lėktuvas NATO kontekste negeba gabenti reikiamo krovinių ir karių kiekio.
Visgi, šio sprendimo kritikai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas ir jo pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydami ištirti, ar įsigyjant braziliškus „Embraer C-390 Millenium“ transportinius lėktuvus nebuvo pažeisti pirkimus reglamentuojantys teisės aktai. Politikai abejoja šio įsigijimo pagrįstumu ir KAM argumentais.
Šią savaitę komitetas rekomendavo šiuos įsigijimus atidėti – iki kol bus suformuota Lietuvos kariuomenės divizija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
