„Mes puikiai matome, kad visi energetikos ištekliai yra nesąmoningai aukštose kainose. Vilniuje, aišku, mums tai atsiliepia lygiai taip pat, kaip ir kitur. Tiktai tiek, kad dėl šildymo esame galbūt netgi šiek tiek geresnėje padėtyje, nes turime galimybę deginti nesieringą mazutą, kuris aplinkai nėra tiek kenksmingas“, – žurnalistams penktadienį sakė R. Šimašius.
„Jeigu visa dokumentacija iš Aplinkos ministerijos bus sutvarkyta, yra tikimybė, kad šiemet ne tik kad nekils (šildymo – BNS) kaina, palyginti su praėjusiu sezonu, kuri, reikia pripažinti, irgi buvo aukšta, bet netgi gali šiek tiek nukristi“, – pridūrė meras.
Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas liepos pabaigoje BNS sakė, jog mazuto naudojimas centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai kitą sezoną leistų išlaikyti panašias šilumos kainas sostinės gyventojams kaip ir praėjusį, kai vidutinė šilumos kaina siekė 8,63 cento už kilovatvalandę (kWh), o nedeginant mazuto šiluma galėtų brangti vidutiniškai iki 12–13 centų už kWh.
Vyriausybė liepą leido savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms neskelbiamų derybų būdu pirkti mazutą ir dyzeliną – taip siekiama išvengti smarkiai padidėjusių išlaidų gamtinėms dujoms.
Dėl vėluojančių Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro bloko statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro.
VKJ generalinis direktorius Mantas Burokas liepos pabaigoje teigė, jog biokuro blokas visu pajėgumu turėtų pradėti dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną.
