Teismo posėdžio pradžioje V. Šiliausko advokatas Ruslanas Boiko pateikė kelis prašymus dėl dokumentų prijungimo prie bylos. Nuteistojo advokatas prašė prie bylos prijungti dokumentus, kuriuose nurodoma, kokiose pelno nesiekiančiose organizacijose yra dirbęs V. Šiliauskas.
„Jis savo elgesiu parodo, kad žmogus yra pasitaisęs, atiduoda duoklę visuomenei“, – apie savo ginamąjį kalbėjo R. Boiko.
Šiam prašymui teismas pritarė.
V. Šiliausko advokatas taip pat teikė teismui prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatos, kurioje numatoma baudų už korupcinius nusikaltimus skyrimo tvarka. R. Boiko teigimu, minimame BK straipsnyje numatyta, kad asmeniui skiriama bauda turi atitikti gauto kyšio vertei. Advokato manymu, ši nuostata gali prieštarauti Konstitucijai, kadangi, anot teisininko, nėra galimybės šiuo atveju individualizuoti bausmės dydžio.
„Prašau dėl minėtos Baudžiamojo kodekso nuostatos kreiptis į Konstitucinį Teismą ir atidėti bylos nagrinėjimą iki kol Konstitucinis Teismas pateiktų savo vertinimą“, – prašymą teismui įvardijo R. Boiko.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Rolandas Stankevičius teigė, kad šis prašymas nėra susijęs su V. Šiliausko bylos turiniu, tad tokį prašymą siūlė netenkinti.
Galiausiai teismas nutarė netenkinti šio V. Šiliausko advokato R. Boiko prašymo.
V. Šiliauskas teigė radęs sekimo įrangą
V. Šiliausko advokatas R. Boiko prašė teismo prijungti prie bylos dokumentus, taip pat nuotraukas, kuriose esą fiksuoti jo ginamojo namuose remonto metu rastos galimai slapto sekimo priemones. Anot R. Boiko, kyla klausimas, kokiu pagrindu ši įranga buvo įrengta, ar ji nebuvo naudojama, siekiant provokuoti nusikalstamas veikas. Advokato teigimu, prie ginamojo namų įrengtų kamerų vaizdo įrašuose esą fiksuota, kaip teisėsaugos pareigūnai galimai atvyksta slaptai įrengti sekimo priemones.
„Gal tie duomenys atskleistų pasyvią provokaciją? (...) Yra fiksuota dokumentuose, kaip ateina asmenys, uždengia kameras ir įrengia tą įrangą“, – dėstė R. Boiko.
V. Šiliauskas teisme patvirtino, kad ši esą slapto sekimo įranga buvo rasta pas jį namuose 2021 m. gegužę. Nuteistasis tikino dėl radinio išsigandęs, kadangi, neseniai buvo susidūręs su situacija, kai prie jo namų galimai vagys apgadino kelis automobilius.
„Mane tai neramino, nes kaip tik neseniai prie namų buvo išardyti keli automobiliai“, – dėstė V. Šiliauskas.
Jis teisme ne kartą minėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu bendradarbiavo su teisėsauga, teikė informaciją apie galimai neskaidrius sandorius Kauno miesto savivaldybėje.
„Geranoriškai papasakojau tyrėjui apie savivaldybėje esančius negerus dalykus. Keista, kad į kai kuriuos mano parodymus nebuvo sureaguota. Gerai, kad daug kas iš mano parodymų, ką sakiau, jau vėliau išlindo viešojoje erdvėje“, – dėstė V. Šiliauskas.
Nuteistasis kartojo dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažinęs ir dėl jų gailisi.
„Kaip ir sakiau, nuoširdžiai gailiuosi“, – komentavo V. Šiliauskas.
Tiesa, jis akcentavo esantis nustebęs dėl teisėsaugos veiksmų jo atžvilgiu. V. Šiliauskas aiškino, kad tiek jis, tiek ir jo šeima dėl pareigūnų veiksmų patyrė stresą. Nuteistojo teigimu, pavyzdžiui, kratų pas jį namuose metu esą jo šeimai nebuvo duota laiko persirengti, mat krata pradėti anksti ryte.
„Iš pradžių kratos metu buvo trys ar keturi pareigūnai, bet per pietus jų dar daugiau buvo, o vakare – dar daugiau. Vakare jau pareigūnų automobiliai netilpo pas mane kieme. (...) Nuo 8 valandos ryto iki 2 valandos nakties darė kratą“, – dėstė V. Šiliauskas.
Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narė teisėja Virginija Liudvinavičienė klausė V. Šiliausko, kodėl jis kratų metu neparodė teisėjams turimus pinigus, kurie, bylos duomenimis, buvo gauti kaip kyšis.
„Gaudamas pinigų, kurie jums nepriklauso, juk galėjote bet kurią dieną sulaukti pareigūnų vizitų“, – sakė teisėja V. Liudvinavičienė.
V. Šiliauskas replikavo, kad kratų metu tiesiog buvo šoke, jaudinosi dėl savo šeimos.
Peržiūrėjo pašto dėžutėje rastus pinigus
V. Šiliausko advokato R. Boiko prašymu pirmadienį teisme buvo peržiūrėtos keli vaizdo įrašai, kuriuose fiksuota, kaip Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai 2022 m. slapta paima ir peržiūri V. Šiliausko pašto dėžutės turinį.
Vaizdo įrašuose fiksuojama, kaip pareigūnai atplėšia į pašto dėžutę įdėtas paketus. Juose randami grynieji pinigai po 50, 100 eurų kupiūromis.
Viename iš teisme peržiūrėtų vaizdo įrašų girdisi pareigūnų pastebėjimai, kad jog iš pašto dėžutės paimti aštuoni paketai su grynaisiais pinigais. Pinigus skaičiavę [areigūnai vaizdo įraše svarsto, kad viename pakete galėjo buvo apie 20 tūkst. eurų.
Kreipsis į STT dėl rastos įrangos
Teismui sugrįžus prie klausimo dėl V. Šiliausko bute rastos galimai slaptos pasiklausymo įrangos, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras R. Stankevičius tvirtino neprieštaraujantis prašymui pridėti prie bylos dokumentus, kuriuose nufotografuota galimai pasiklausymo įranga.
Vis dėlto, prokuroro įsitikinimu, būtina kreiptis į STT su prašymu įvertinti minėtas nuotraukas, atsakyti, ar tai yra jų pareigūnų V. Šiliausko namuose įrengtos techninės priemonės.
„Prašau kreiptis į STT su prašymu paaiškinti, ar tai yra jų įranga“, – į teismą su prašymu kreipėsi prokuroras.
V. Šiliausko advokatas R. Boiko nepritarė tokiam prokuroro iniciatyvai.
Teismas vis dėlto tenkino prokuroro R. Stankevičiaus prašymą kreiptis į STT.
Kitas posėdis byloje planuojamas sausio 24 d., jo metu turėtų būti sakomos baigiamosios kalbos.
Pirmos instancijos teismo sprendimą apskundė ir prokuratūra, ir V. Šiliauskas
ELTA primena, kad pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo V. Šiliauskas pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir kuriuo jam skirta piniginė bauda, apskundė tiek nuteistasis, tiek ir prokuratūra.
Prokuratūra skundu prašo nuteistajam skirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę ir 30 tūkst. eurų baudą, o kitą pirmos instancijos nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Apeliacinį skundą pateikęs prokuroras nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, skiriant bausmę, taikyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei paskirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmės rūšį (baudą), o taip pat skirti mažesnę nei įstatyme įtvirtinta minimali bauda.
Prokuratūra taip pat teismo prašo V. Šiliauską pripažinti kaltu dėl visų aštuonių baudžiamojoje byloje nurodomų nusikalstamos veikos epizodų, kurie, prokuroro manymu, pirmos instancijos teismo visiškai nepagrįstai buvo perkvalifikuoti į vieną tęstinį nusikaltimą, tai yra kyšininkavimą.
Teismo sprendimą apskundęs V. Šiliauskas nekvestionuoja jam skirtos bausmės, nusikalstamos veikos kvalifikavimu, tačiau nesutinka su įrodymų šaltiniais. Jis mano, kad remtasi įrodymų šaltiniais, kurie gauti pažeidus Baudžiamojo proceso kodekso bei Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatas.
Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 6 d. buvusį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių V. Šiliauską pripažino kaltu dėl kyšininkavimo, jam skyrė 65 tūkst. eurų baudą ir 7 metams atėmė teisę dirbti valstybės tarnyboje.
Teismas taip pat nutarė konfiskuoti 2022 m. kovą atliktų kratų V. Šiliausko gyvenamojoje vietoje metu rastus grynuosius pinigus, tai yra 241 tūkst. eurų, išieškoti iš V. Šiliausko konfiskuotino turto, tai yra kyšio dalyko dalį atitinkančią sumą – 19 tūkst. eurų.
Bylos duomenimis, V. Šiliauskas 2021-2022 m. tiesiogiai reikalavo ir paėmė iš bendrovės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno kyšius. Kyšių suma, anot teisėsaugos, siekė 260 tūkst. eurų.
V. Šiliauskas pripažino savo kaltę, gailėjosi. Jis teisme aiškino, kad siekė iš V. Kriaučiūno gauti apie 300 tūkst. eurų, nes už tokią sumą esą planavo įsigyti namą Ispanijos saloje Tenerifėje.
Teismas nurodė, kad V. Šiliauskas ikiteisminio tyrimo metu suteikė informacijos, kurios pagrindu pradėtas ir iki šiol atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimos sisteminės korupcijos Kauno miesto savivaldybėje.
