„Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ gyventojai dalijasi vaizdais, ką pavyko užfiksuoti:
Dar šią savaitę Lietuvą aplankius Šiaurės pašvaistei meteorologas Gytis Valaika pastebėjo, jog šį savaitgalį reiškinys gali pasikartoti. G. Valaika ketvirtadienį „Facebook“ grupėje Orai ir klimatas Lietuvoje atkreipė dėmesį, kad prieš keletą dienų buvo užfiksuotas X1.1 stiprumo žybsnis. Kelios dienos po tokio reiškinio paprastai galima stebėti Šiaurės pašvaistę.
„Kadangi nuo saulės žybsnis juda 500-700 km/s greičiu, tai maždaug per 3 paras pasiekia žemę ir tada silpniau arba ryškiau sužimba pašvaistės“, – sakė jis.
Kokią Šiaurės pašvaistė užfiksuota šią savaitę, pamatykite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Pamatyti Šiaurės pašvaistę pasiseka ne visada: nuo ko tai priklauso?
Šiaurės pašvaistė susidaro, kai geomagnetinė audra – Saulės išmestos įelektrintos dalelės – susiduria su magnetiniu Žemės lauku.
Mokslas paaiškina ir kodėl dangus nušvinta viena ar kita spalva. Tai žemės magnetiniame lauke esantys deguonis ir azotas, susidūręs su saulės išmestomis dalelėmis, nusidažo žalsvai, raudonai arba mėlynai.
Svarbu ir aukštis – jei susidūrimas įvyksta aukščiau kaip 240 km, dangus nusidažo rausvai. Jei žemiau – padangė pažaliuoja.
G. Valaika atkreipė dėmesį, kad iš miesto po gatvės šviestuvais Šiaurės pašvaistės įžiūrėti veikiausiai nepavyks.
„Aišku, užmiestyje, pavažiavus, kur dangus tamsus, jokių miesto šviesų aplinkui nėra net ir ramesnę dieną galima tokią neryškią užfiksuoti. Aišku, plika akimi nesimato, bet kamera pagauna, jeigu su išlaikymo funkcija fotografuoji“, – paaiškino G. Valaika.
Vis dėlto įspėjo, kad retsykiais po saulės blyksnio pašvaistės nesusiformuoja, todėl reikėtų sekti programėles, kurios siunčia įspėjimus apie reiškinius.
„Gali nepasiekti Lietuvos tuo atveju, jeigu tų dalelių, kurios sukelia pašvaistę, pakankamai nebus, jų tiesiog pakankamai neišmes“, – naujienų portalui tv3.lt patikino G. Valaika.