Bendrijos atstovai BNS teigė turį vilties, kad parlamentarai, atsižvelgę į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, priims kitokį sprendimą.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus registruotame nutarimo projekte nurodoma, kad ši bendrija neatitinka Konstitucijos ir įstatymo reikalavimo, kad jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams bei dorai.
„Teisingumo ministerija yra konstatavusi, kad šitos religinė bendrijos mokymas dviem aspektais galimai nėra suderinamas su mūsų valstybės Konstitucija. Pirmas – dėl tam tikrų su sveikatos priežiūra susijusių aspektų, Jehovos liudytojai prieštarauja kraujo perpylimui (...). Kitas aspektas yra dėl Jehovos liudytojų nuostatos nedalyvauti valstybės gynime“, – BNS sakė T. V. Raskevičius.
Seimo nutarimo projekte teigiama, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas dėl kraujo perpylimo draudimo nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teise į gyvybe, laiduojama žmonių sveikatos apsauga, ypač pabrėžiant vaiko gyvybės ir sveikatos vertybes.
Jame taip pat nurodoma, kad Jehovos liudytojų religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, įskaitant karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, skatina nesilaikyti Konstitucijos ir iš jos kylančių reikalavimų ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.
Šis projektas parengtas remiantis Teisingumo ministerijos ir ekspertų išvadomis.
Jehovos liudytojų religinės bendruomenė buvo teismams apskundusi šias išvadas, bet juos pralaimėjo.
Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos atstovai BNS teigė, kad argumentas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą taps neaktualus, nes šiuo metu Seimas svarsto įstatymo pataisas, numatančias alternatyvios civilinės tarnybos galimybę.
„Tai iš esmės paneigia Teisingumo ministerijos argumentą, esą mūsų atsisakymas atlikti karo prievolę prieštarauja Konstitucijai“, – teigiama bendrijos Visuomenės informavimo skyriaus pateiktame komentare.
Jame taip pat primenami Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Jehovos liudytojų bylose.
„Esame tikri, kad Seimas atsižvelgs į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) paskelbtus sprendimus šiais klausimais. EŽTT ne kartą pabrėžė, kad Jehovos liudytojams įsitikinimų teisę laiduoja viena pagrindinių žmogaus laisvių – religijos laisvė, įtvirtinta Konstitucijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, taip pat kad jų įsitikinimai atitinka įstatymus ir vertybes, kurias saugo Konstitucija“, – tvirtina Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrijos atstovai.
Pasak jų, gavę valstybės pripažinimą Jehovos liudytojai galėtų įstatymų numatyta tvarka savo susirinkimų salėse registruoti santuokas, kaip yra daugelyje kitų religinių bendruomenių.
„O jei prašymas būtų atmestas, taikinga Jehovos liudytojų bendruomenė Lietuvoje gali tapti diskriminacijos ir priekabiavimo objektu“, – teigiama komentare.
Ši bendruomenė 2017 metais pateikė Seimui prašymą suteikti jai pripažintos religijos statusą.
Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, netradicinės religinės bendrijos gali būti „valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai“. Valstybės pripažinimas reiškia, kad valstybė palaiko religinių bendrijų dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.
Jehovos liudytojai dabartinėje Lietuvos teritorijoje veiklą pradėjo 1912 metais Klaipėdos krašte.
Gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2021 metais šios religijos išpažinėjais save įvardijo 2118 asmenų, arba 0,075 proc. Lietuvos gyventojų.
