Tokiame reguliavime teisininkai įžvelgia galimą Konstitucijos pažeidimą.
„Diskutuotina, ar siūlomu Konstitucijos pakeitimu, pagal kurį savivaldos institucijų rinkimuose aktyvioji rinkimų teisė būtų suteikta pilnametystės nesulaukusiems ir visiško veiksnumo neįgijusiems asmenims, teisiškai laikomiems vaikais, nebūtų pažeista Konstitucijos nuostatų, jose įtvirtintų vertybių darna“, – savo išvadoje pažymi Seimo teisininkai.
Jie atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje pilnametystės amžius, su kuriuo yra siejamas visiško civilinio veiksnumo įgijimas, yra 18 metų, toks jis buvo ir Konstitucijos kūrimo bei priėmimo metu. Anot teisininkų, Konstitucijoje nustatytas aktyviosios rinkimų teisės amžiaus cenzas nėra atsitiktinis.
„Konstitucinis Teismas (KT) yra pažymėjęs, kad rinkimai yra atsakingas politinis procesas (...), būtent per rinkimus kiekvienas pilietis įgyvendina savo teisę kartu su kitais dalyvauti valdant savo šalį,“ – sako Seimo Teisės departamentas.
Kaip pažymima jo išvadoje, Konstitucijos pataisomis negali būti pažeistos Konstitucijos nuostatos, jose įtvirtintų vertybių darna. Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje pabrėžiama, anot Seimo teisininkų, kad Konstitucija, kaip aukščiausioji teisė, turi būti stabilus aktas.
„Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad (....) Konstitucijos stabilumas – didžiulė teisinė vertybė; Konstitucija neturi būti keičiama, jeigu tai nėra teisiškai būtina; Konstitucijos stabilumas – viena iš prielaidų užtikrinti valstybės tęstinumą, pagarbą konstitucinei santvarkai ir teisei, Konstitucijoje deklaruotų lietuvių tautos siekių, kuriais grindžiama pati Konstitucija, įgyvendinimą“, – sako Seimo Teisės departamentas.
Svarstant projektą, Seimo teisininkų nuomone, reikėtų įvertinti Konstitucijos pakeitimo teisinį būtinumą.
„Abejotina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas siekis „užtikrinti, kad Lietuvos pilietinės visuomenės vystymasis atitiktų šiuolaikinius iššūkius ir skatintų jaunimo aktyvumą demokratiniuose procesuose“ yra konstituciškai reikšmingas tikslas, pagrindžiantis teisinį būtinumą keisti Konstituciją, suteikiant teisę savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose balsuoti asmenims, sukakusiems 16 metų, t. y. dar nesulaukusiems pilnametystės“, – sako Seimo teisininkai.
ELTA primena, kad siekiant skatinti jaunimo aktyvumą bei didesnį pilietinį įsitraukimą, spalio pradžioje įregistruota Konstitucijos 34 straipsnio pataisa, siūlanti leisti balsuoti vietos savivaldos rinkimuose nuo 16 metų. Šią Seimo nario Andriaus Bagdono iniciatyvą parėmė valdančiosioms ir opozicinėms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai. Konstitucijos pataisos autoriai mano, kad 16 metų amžiaus asmenys yra pakankamai brandūs, kad galėtų dalyvauti rinkimuose. Jų teigimu, jie jau turi asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gali dirbti, mokėti mokesčius, prisiima dalinę teisinę atsakomybę.
Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, Lietuvos mokinių parlamento ir Lietuvos moksleivių sąjungos apklausos rodo, kad 58 proc. moksleivių norėtų dalyvauti rinkimuose, jei jiems būtų leista balsuoti nuo 16 metų.
Konstitucijos pataisos autorių duomenimis, balsavimas nuo 16 metų jau yra įtvirtintas Austrijoje, Maltoje, kai kuriuose Vokietijos regionuose, Estijoje.
Šiuo metu Konstitucijos 34 straipsnis nustato, kad balsavimo teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
